Dr. Regimantas GUDELIS
Jubiliejinė šventė tolsta, tik išsiskirti su ja nenorime. LRT per visus praeitus metus pamalonino parodydama ką nors iš jos, dažniausiai Dainų dienos finalą su „Kur giria žaliuoja“ ir „Lietuva brangi“ . Paskutinį kartą – prieš porą savaičių. Toks niekada nematytas dainų šventės įsigyvenimas visuomenės sąmonėje, ką atspindi teleekranas, yra geriausias jos visuotinio pripažinimo ir aktualumo įrodymas. Kartu ir tikėjimas jos ateitimi, nors gal nerimo yra: įtempta geopolitinė padėtis, tautos genofondo silpnėjimas – mokslininkų teigimu apie 2030 m., juo labiau 2040 metus, lietuviai Lietuvoje beliks kaip tautinė mažuma, o 2049 m. ištiksianti globali klimatinė katastrofa ir apie 3 proc. visų žemės gyventojų iš pietų pajudės šaurėn… Tačiau kalba apie dainų šventę kaip tokią: esamuoju momentu ji imanentinių estetinių/meninių problemų neturi – neregėtas Jubiliejinės pasisekimas, kitais metai gerai sustyguota, su geru repertuaru Moksleivių dainų šventė „Laiku–ratu–kartu“. Gal tai mūsų dainų švenčių epogėjus?! Ir mes – laimingieji to liudytojai?!
Kitas jų ypatingasis bruožas – atgijęs ir išpuoselėtas tautiškumas. Iš dainų šventės emblemos, deja, jau išimtas žodis „tautinė“, bet ją mes tik taip priimame ir kitokios esamuoju laiku nenorime. Šventės visuomeninį prestižą liudija ir tai, kad, ilgą laiką buvusi išimtinė kultūros veikėjų sfera, į jos svarstymų ir į diskusijų ratą jau įtraukė ne meno profesijų atstovus: kultūrologus/filosofus, istorikus, komunikacijos, net psichologus žinovus etc. Deja, čia ne viskas sklandu kaip norėtume – trūksta tarpusavio susikalbėjimo, pasišvaistoma frazėmis. Šventės refleksijos lauke tuoj bus sunku susivokti, kas, apie ką ir kokiais kontekstais kalba.
Pretekstas – provokuojantys tekstai
Postūmis imtis šios temos ir nedidelio tyrimo LCHS vasaros akademijoje Bebrusuose 2025 m. bei parengti šį tekstą paskatino iškilios kultūrologės Ritos Repšienės straipsnis „(per)mąstant dainų ir šokių švenčių simbolizmą bei tradiciją: performatyvumo komunikacija ir ateities scenarijai“ („Kultūros barai, 2024, Nr.7/8). Kadangi jos straipsnis parašytas remiantis pačios pranešimu simpoziume Trans-thinking Symbolism and Tradition of Song and Dance Festival: Future Scripts of Performative (Massive) Communi- cation on Lithuanian Case, skaitytu tarptautinėje konferencijoje „Polyphony of Song and Dance Festival Memories“, kuri vyko Rygoje 2023 m. spalio 9 d., jis formaliai būtų lyg aukščiausio statuso, tarptautinio lygmens! Tačiau mano galva, to jis tikrai nevertas! Straipsnio pradžioje R. Repšienė plačiai rašo apie mūsų dainų švenčių istoriją – jos žinojimas ir nuolatinis priminimas yra mūsų visų reikalas, tik reikia vengti klaidų su dainų žanrais. Toliau autorė paberia šūksnį kritikos, kaltina jas „užstrigimu laike“, „lėkštumu“, mąstymo sustabarėjimu – tai patrūkčioję pečiais galime suprasti. Bet skaitome ir tokį teiginį apie simbolizmą: „Dėmesys Dainų švenčių tradicijai Baltijos šalyse eliminavo vieną svarbiausių aspektų – jų simbolizmą“ (pabraukta – R.G). Kas čia? Įsivėlė klaida ar R. Repšienei jau nepatinka Estijos ir Latvijos dainų šventės? Kaip tokiu atveju sakoma – klausimų neturiu! O toliau: „Remiantis tradicine samprata, simbolika apibrėžiama kaip ženklų ir vaizdų visuma, atskleidžianti ir pagrindžianti reiškinio prigimtį, jo esmę. (pabraukta – R.G.) Kokie simboliai apibūdina Dainų ir šokių šventę? Kokia turėtų būti mūsų laikų simbolika, kas lemia simbolines švenčių vertes XXI amžiuje? 100 metų ir LDŠ tapatybė – laikas modifikuoja tradicijas, tartum takus smėlis gramzdina į praeitį tai, kas atrodė amžina. Laikui bėgant, simbolizmas patiria dar didesnius išbandymus. Prieš šimtą metų surengtos Dainų šventės neslėgė idėjų vakuumas, kūrybinis lėkštumas ir pragmatizmas.“ Va, iš to ir priekaištas: gerb. R. Repšiene, jeigu neapibrėžiate ir nepasakote kas yra ta „ ženklų ir vaizdų visuma“, jūsų teiginys lieka „apskritai“, be turinio, ne daugiau kaip tuščiakalbystė.
To jau tikrai per daug! 2003 m. lapkričio 7 d. UNESCO paskelbė Estijos, Latvijos ir Lietuvos Dainų švenčių tradiciją žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru, o gerb. R. Repšienė tai nubraukia. Čia ir griūna mūsų kultūrinė etika, nėra ir negali būti susikalbėjimo tarp menininkų ir filosofuojančių kritikų; meno kritikai, analizuodami meno kūrinį, aptarinėja detales, fiksuoja netikslumus, teikia pastabas dėl interpretacijos etc. Šiuo atveju Jūsų išreikštas šventės, jos kūrėjų – chorvedžiaų, choreografų, instrumentalistų, režisierių, esu įsitikinęs, nedomina ir todėl nesulaukėte priešpriešos. Autoritetingi kultūrologai/filosofai bruka visuomenei savo asmeninį požiūrį kaip objektyvią tiesą, skleidžia klišes „iš bendro išsilavinimo“…Dainų šventės vieną kartą turėtų ryžtingai atsikirsti, nes tokia „demokratija“ veda prie estetinių ir etinių normų pakrikimo, vienu žodžiu, ne prie kokio pliuralizmo, o prie pliurzės… Straipsnio pabaigoje R. Repšienė grįžta į realybę ir teikia „išmaniojo proto“ – Chat GPT įžvelgtas dainų šventės ateities vizijas. Čia jau įdomu! Tas Chat GPT, nors psichologai ir filosofai jį be gailesčio talžo, bet jo gana pragmatiški teiginiai vis dėlto patraukia dėmesį. Autorė jų nekomentuoja, bet juos verta atidžiai perskaityti ir apmąstyti (paryškinau kai kuriuos teiginius/prielaidas). Iš tikrųjų kaip tik čia, kaip kultūrologė, R. Repšienė galėjo pilniau save atsiskleisti kaip mokslininkė ir pateikti naujų minčių. Juo labiau, kad ji, jei neklystu, dalyvauja įvairių ateities projektų kūrime.
Optimistinis scenarijus:• Dainų šventė tampa vis populiaresnė, pritraukia platesnę auditoriją tiek Lietuvoje, tiek užsienyje;// • Jaunimo įtraukimas per modernias technologijas ir inovatyvius renginius stiprina šventės ilgaamžiškumą;//• Dainų šventė tampa svarbia kultūrine platforma, skatinančia tautiškumą ir bendruomeniškumą; // • Dainų šventė išlieka gyvybinga, klestinti tradicija, // vienijanti lietuvius iš viso pasaulio. Dalyvių skaičius auga, šventė tampa vis įvairesnė ir įtraukesnė.
Pesimistinis: • Susidomėjimas švente vėsta, ypač tarp jaunimo, dėl globalizacijos ir modernių pramogų alternatyvos; //• Finansinės, organizacinės problemos apriboja šventės augimą ir tobulėjimą; // • Dainų . šventė tampa vis labiau nišine, pritraukia tik tradicinių vertybių puoselėtojus.//• Dėl globalizacijos, individualizmo augimo, mažėjančio valstybės finansavimo Dainų šventės populiarumas blėsta. Dalyvių skaičius mažėja, renginys darosi neaktualus jaunesnei kartai;// • Pagal šį scenarijų Dainų šventė taps daugiausia vyresnio amžiaus žmonių pramoga. Mažės dalyvių iš užsienio šalių. Be to, šventė gali susidurti su finansinėmis problemomis, bus apkarpytas biudžetas, sumažės renginio apimtis.
Realistinis: • Dainų šventė išlaiko savo svarbą kaip tradicinė ir kultūrinė vertybė, tačiau susiduria su iššūkiais, nes vis sunkiau sekasi pritraukti naujas kartas;// • Naujos iniciatyvos ir inovacijos padeda sutelkti nemažai dalyvių, tačiau tam reikia nuolatinių pastangų ir investicijų;// • Šventė išlaiko balansą tarp tradicijų puoselėjimo ir modernių elementų, siekdama patraukti platesnę auditoriją; //• Dainų šventė išliks populiari ir įtraukianti, tačiau patirs tam tikrus demografinius, socialinius, technologinius pokyčius.
Šie scenarijai iš esmės yra visa tai, ką mes vadiname šventės organizavimo dalykai, prie to priskiriant ir jaunimo chorinio lavinimo problematiką ir kas meno darbuotojų, ir ypač chorvedžių, nuolatos keliama viešumon. Bet…tuose scenarijuose nematome nei meno, nei dvasios – prognozės nuogai materiališkos.
Nuosekliai svarstoma šventės materialinė-organizacinė pusė (ir tai ne visaapimanti), o visuomenė ir jos sąmonė palikta užribyje. Dainų diena be muzikos, be žmogaus, jo vizijų, t.y. anti antropocentriška. Nėra ir meninio proceso, kuris vyksta meninės savireguliacijos, savaip transcendentiniais principais. Tarkime, gerai prisimenu puikią, meninį proveržį inspiravusią 1960 m. dainų šventę ir ją imu lyginti su Jubiliejine Dainų diena – meninis progresas rodosi tiesiog fantastinis. Žmonių, kūrėjų dėka! Tuokart kalbos apie šventės „užstrigimą laike“, „lėkštumą“ man trenkia kaip paikystė, tušti plepalai…
Chat GPT scenarijuose nėra ir tautinio veiksnio, tautinės idėjos. Nesiplėsiu, tik priminsiu, kad jas pagimdė ne kas kita kaip tautinis romantizmas, tautinė idėja, nacionalinių muzikos mokyklų iškilimas. (Vėlyvosios vokiečių šventės, niekas neginčija, agresyvaus nacionalizmo neišvengė.) Baltijos valstybės per visą 20 amžių kovojo už savo egizstenciją, tautiškumo pilnatvę. Todėl šventės vyksta iki šiol, o ką, kokius epochinius įvykius dainų šventės simbolizavo – prašome pasiskaityti jų programas. Tarp kitko, energingi bandymai rengti tarptautines dainų šventes – Baltijos ir Šiaurės šalių ar kitas – nepasiteisino. Vadinasi, formuluojant ateities dainų švenčių ateities vizijų problematiką, apeiti tautinę idėją, tautos dvasinė galią kaip tokius, būtų visai neišmintinga. Kelti klausimą, problemą galėtume taip: kaip, kokiu mastu tautinė idėja, tautiškumas dainų šventėse bus aktualūs ir įtakos jų tęstinumą sekančiame – antrajame – tradicijos šimtmetyje? Esamuoju laiku Baltijos šalių dainų švenčių tradicija laikosi ant šio pagrindo ir tai yra stipri potencija ateičiai. Jubiliejinė dainų šventė šią tiesą įprasmino nerašyta visuotine sutartimi, tapo nepaneigiama vertybių konsignacija istorinio laiko slinktyje.
Ateinančiais metais – Moksleivių dainų šventė. Jos Dainų dieną LCHS vasaros akademijoje pristatė šventės koordinatorius, M.K. Čiurlionio meno mokyklos direktorius Dainius Numgaudis. Dainų dienos meno vadovas – prof. Vytautas Miškinis. Repertuaras mane tiesiog nustebino gerąja prasme. Sakau nustebino, nors iš esmės viskas dėsninga. Neabejoju, ta Moksleivių dainų šventė meniniu vertingumu prilygs Jubiliejinei, susilauks ne mažesnio pasisekimo. Ir turiu perspėti: gerb. R. Repšienės straipsnį kritikuoti nesu nusiteikęs, nes autorės nepažįstu, nesu bendravęs akis į akį, nieko prieš neturiu. Gal todėl ne jos straipsnis, o greičiau Chat GPT scenarijai paskatino mane imtis nedidelio tyrimo…
Vasaros akademijos dalyvių nuostatų į šventę tyrimas
Pastaba. Anketomis apklausiau 65 respondentus – švenčių dirigentus, chorų vadovus. Toks metodas, žinia, geriau tinka vertinti konkrečius dalykus, nuostatas, kaip sąmonės fenomenams – mažiau. Reikėjo konkretinti, kas klausiama. Tuo tikslu šventės prioritetai sąlyginai buvo siejami su fundamentinėmis visuomeninėmis ir meninėmis funkcijomis: tautine (kaip tautiškumo ir tautos dvasinės galios šventėje raišką), estetine–menine, komunikacine ir pramogine. Šventėje šios funkcijos integralios, viena nuo kitos neatsiejamos. Iš to ir vertinimo reliatyvumas. Siekta kuo paprastesnio ir aiškesnio anketos klausimyno ir vertinimo būdo. Tyrimą ir gautus duomenis traktuoju kaip priminius („prožektinius“), realiatyvius, tačiau pilnai tinkamus problemai aiškintis ir judėti link gilesnio ir detalesnio problemos tyrimo. Kas tuo ateityje užsiims – padarys daugiau, linkiu sėkmės! Gautus duomenis komentuoju tezių stiliumi, jas sekant anketos klausimynu. Pastaba: buvo leidžia atsakyti ne tik į vieną galimą atsakymą, bet ir į visus. Dėl to atsakymus eilutėse suvedinėti į 100 proc. netikslinga.
- Klausimas – abstraktus šventės modelis. „Įsivaizduokime idealų, teorinį šventės modelį mūsų tautinės kultūros kontekste. Kaip jame išsidėstytų pamatinės šventės funkcijos – tautinė, meninė-estetinė, komunikacinė, pramoginė? Koks racionaliausias būtų jų eiliškumas, prioritetai?“). Galimų atsakymų žymėjimas: 1 – bus pirma, svarbiausioji; 2 – bus apskritai svarbi; 3 – bus svarbi, bet nelabai, 4 – „svarbi, bet nelabai“, 5 – visai nesvarbi. Žemiau – atsakymų suvestinė. Tautinė, tautos identiteto raiška (atsakymų skaičiai): “bus pirma, svarbiausia” = 43; “apskritai svarbi” – 18; “svarbi” – 5. / Toliau meninė/estetinė – „bus pirma, svarbiausia“ =18; “bus apskritai svarbi”–19; “bus svarbi” – 33. / Bendravimo – “bus pirma, svarbiausia”= 11; “bus svarbi” – 20; “svarbi, bet nelabai” – 17./ Pramogos; “bus pirma, svarbiausia” =2; “bus apskritai svarbi” = 5; “bus svarbi”= 26; “nesvarbi” –20; “visai nesvarbi”– 8.
- Tikrovė, praktika – Jubiliejinės Dainų dienos vertinimas (Kl. „sugrįžkime į 2024 m. jubiliejinės šventės Dainų dieną ir pamąstykime, kaip joje reiškėsi jau minėtų funkcijų raiška“). Vertinimas toks pat: 1 b.– aukščiausias… 5 b. – žemiausias. Atsakymų suvestinė: Tautinė, tautos identiteto raiška – „labiausiai, stipriausiai reiškėsi“ = 25; „stipriai reiškėsi “ = 22; „apskritai reiškėsi“ – 4./ Meninė-estetinė: „labiausiai, stipriausiai reiškėsi“ =14; „stipriai“ =14; „apskritai reiškėsi“ –13 etc./ Socialinio komunikavimo-bendravimo: „labiausiai, stipriausiai reiškėsi“ =6; „stipriai“ =15; „apskritai reiškėsi: = 28./ Pramogos: „labiausiai, stipriausiai reiškėsi=2; „stipriai reiškėsi“ =10; apskritai reiškėsi“ = 26; „blogai reiškėsi“ –18; „prastai“ – 3.
- Dainų šventės masiškumo–meniškumo problematikos svarstymas. („Pradėkime nuo ateities Dainų dienos vizijos ir chorų masiškumo/kiekybės ir meniškumo. Prašome pateiktus atsakymus suskirstyti vietomis pagal svarbumą“). Vertinimas toks pat: 1 b.– pilnai pritariu, svarbiausia, 2 b – pritariu, 3 – abejoju, 4 –nesvarbu, 5 b. – visai nesvarbu.
Dainų šventė yra ir turi būti atvira visiems šalies chorams ir visuomenei: „pilnai pritariu, svarbiausia“ = 65. / Chorų masiškumas riboja Dainų dienos ir jungtinio choro meninį lygį, siekiant meniškumo proveržio galima atsisakyti žemiausios kategorijos chorų: „pilnai pritariu, svarbiausia“ = 23; „pritariu“ = 25; „abejoju“ = 33; „nesvarbu“ = 12; „visai nesvarbu‘=5;/ Masiškumo siaurinti negalima, nes mažinant chorų skaičių neišvengiamai blogės bendra šalies chorų padėtis ir jų organizavimo sistema: „pilnai pritariu, svarbiausia“ = 24; „pritariu“ = 19; „abejoju‘= 9; „nesvarbu“ = 1; „visai nesvarbu“ = 2;/ Spręsti sunku, nes chorų kiekybės ir kokybės dinamiką ima diktuoti liberaliosios filosofijos ir ekonomikos veiksniai: „pilnai pritariu, svarbiausia“ = 6; „pritariu“= 15) ; „abejoju“ = 19; „nesvarbu“= 13; „visai nesvarbu“ = 11. - Tradicijos (choro a cappella) ir repertuaro krypčių svarstymas. („Jubiliejinė 2024 m. dainų šventė sąlyginai užbaigė ir apibendrino tradicijos šimtmetį. Kokia trajektorija ji judės toliau? Pateikiame keletą kontraversiškų klausimų.“) Vertinimas toks pat 1 b.– „taip, tvirtai pritariu“, 2 –„pritariu“, 3 „abejoju“, 4– „nepritariu“, 5 b. – „visai nepritariu“. Esamasis Dainų dienos su jungtiniu choru modelis labiausiai tinka choro a cappella raiškai, tęsia tautinę tradiciją, esminės reformos nereikia: „taip, tvirtai pritariu“ =14; „pritariu“ = 23; „abejoju“ = 15; „nepritariu“ =7. / Dainų dienos formato tobulinimo paieškos yra galimos net ir nepažeidžiant choro žanrinių savybių bei tautinės tradicijos“: „taip, tvirtai pritariu“ =31; „pritariu“ = 22; „abejoju“ = 5./ Šventės formatui tikrai laikas transformuotis į modernesnį šventę-festivalį: „taip, tvirtai pritariu“ = 3; „pritariu“ = 12; abejoju = 13; „nepritariu“ –17; „visai nepritariu“ – 14. / Modernus Dainų dienos modelis reikalingas, leistų į repertuarą įtraukti užsienio šalių muzikos bei stambiosios formos kūrinių (kantatų, oratorijų): „taip, tvirtai pritariu“ =6; „pritariu“ =3; abejoju= 17; nepritariu –18; „visai nepritariu“ = 25.
- Transformacija, reformų galimybės. („O dabar bandykime prognozuoti, mąstyti ateitį. Koks bebūtų ateityje dainų šventės formatas ir jungtinio choro repertuaras, pamatinės šventės funkcijos išliks, galimai keisis tik jų prioritetai, svarbumas etc.“.)
Vertinimas toks pat 1 b.– pilnai pritariu, svarbiausia, 2 – neabejotinai svarbi, 3 –apskritai svarbi, 4 –bus nesvarbi, 5 b. – visai nesvarbi. Atsakymų suvestinė: Tautinė, tautos identiteto raiška: „pilnai pritariu, svarbiausia“ =34, “neabejotinai svarbi” =16; ”apskritai svarbi” – 4; “nesvarbi”=1. / Meninė-estetinė: „pilnai pritariu; svarbiausia“ =23; “bus svarbi” = 26; 4)=0; “apskritai svarbi” =8. / Socialinio bendravimo: „pilnai pritariu, svarbiausia“ =10; “bus svarbi” =18; “apskritai bus svarbi” 23; “bus nesvarbi” =6.; 5=0; / Pramogos: „pilnai pritariu, svarbiausia“ =3; “bus svarbi” =9; “apskritai svarbi” = 21; “bus nesvarbi” =20.
Pabaigai – trumpos išvados
Gautus duomenis komentuoju tezių stiliumi, plėstis čia negaliu, nors medžiagos pamąstymui iš akademijos būtų ir daugiau. Akademijų metu vyksta naujų kūrinių pristatymas/konkursas, mokomasis choras paruošia programą ir su ja koncertuoja Molėtų bažnyčioje. Šią vasarą meno vadovas buvo Artūras Dambrauskas, praeitą – Vaclovas Augustinas. Tai irgi medžiaga tyrimui! Mano tyrimas (apklausa) siekė tik patikslinti, fiksuoti, „nufotografuoti“ chorvedžių nuostatas. Tyrimas jokios „sprogstamosios“ medžiagos net nesiekė, nes juk dainų šventės repertuaro projektai būna įtvirtinami visuotiniame LCHS susirinkime, palydint dalykiška diskusija etc. Taigi, siekiau tik patikslinti ir apibrėžti. O kas tokią temą tirs toliau ir darys platesnius tyrimus, tam linkiu sėkmės!