Birželio 7–8 dienomis Palanga tapo gyva muzikos scena. Čia jau dvidešimtąjį kartą įvyko chorų šventė „Su jūra dainuok“, sukvietusi choristus iš visos Lietuvos bei žiūrovus švęsti dainos ir jūros bendrystę. Jubiliejinė šventė išsiskyrė ypatinga programa – visi kūriniai buvo skirti jūrai, o į koncertus įsiliejo ne tik chorai, bet ir klausytojai, drauge dainuodami gerai žinomus kūrinius. Dviejų dienų renginys įsiliejo į festivalio „Myliu Palangą“ programą ir apjungė muziką, istoriją, bendrystės jausmą. Chorai dainavo ne tik koncertų salėje ar Kurhauzo terasoje – daina skambėjo ir istorinėje Grafų Tiškevičių alėjoje, Palangos bažnyčioje, o kulminacija tapo pasirodymas ant Palangos tilto, kur chorų balsai susiliejo su jūros ošimu. Apie šventę muzikologė Lukrecija Stonkutė šnekučiuojasi su šventės meno vadovu, choro dirigentu Rimgaudu Juozapavičiumi.
Šiemet šventė „Su jūra dainuok“ surengta jau dvidešimtą kartą. Kaip gimė renginio idėja? Kas buvo jos pradininkai?
Idėja kilo 1999-aisiais, kai Palangos kultūros centro moterų choras minėjo 25-metį. Su kolega, vyrų choro vadovu Edmundu Jucevičiumi, sumanėme į Palangą pakviesti ir kitus lygių balsų chorų kolektyvus. Taip gimė pirmoji šventė. Tąkart dalyvavo Plungės rajono Žlibinų moterų choras (vad. Stefa Stonienė), Gargždų kultūros centro moterų choras (vad. Gražvyda Pulkienė), Gargždų kultūros centro vyrų choras (vad. Vidas Normantas), Kauno raj. moterų choras „Žaisa“ (vad. Laimutė Dzedaravičienė), Ukmergės kultūros centro moterų vokalinis ansamblis (vad. Daiva Petrikienė) ir, žinoma, šeimininkai – Palangos kultūros centro moterų choras (vad. Rimgaudas Juozapavičius) ir Palangos kultūros centro vyrų choras (vad. Edmundas Jucevičius).
Kaip per du dešimtmečius keitėsi šventė?
Ji augo kartu su mumis. Didėjo ne tik dalyvių skaičius, bet šventės idėjinė ir meninė galia. 2017 metais šventė tapo tarptautine – prisijungė Latvijos moterų choras „Medicus“ (vad. Maija Upeniece). Kiekvienais metais renginys vis brandesnis, spalvingesnis, išskirtinesnis.
Ką Jums reiškia ši šventė kaip organizatoriui ir kaip žmogui?
Tai tarsi mano vaikas. Pats sukūriau, auginau ir iki šiol puoselėju. Ji gyvena mano širdyje, kvėpuoja su manimi. Per šią šventę dalinuosi tuo, kas man svarbiausia – muzika, jūra, chorų draugyste.
Kuo ypatinga buvo jubiliejinė, 20-oji šventė?
Tai buvo mano svajonių šventė, kurioje visos dainos skambėjo apie jūrą. Chorams akompanavo profesionalų komanda: Saulius Šiaučiulis (klavišiniai), Juozas Staniulis (smuikas), Laimonas Urbikas (saksofonas), Viačeslavas Krasnopiorovas (būgnai). Ypač jautriu momentu tapo jungtinio choro atliekama daina „Žuvėdra“ (muz. Leonido Abario, eil. Kazio Borutos), solistės Smiltė Jackaitė („Dainų dainelės“ 2024 m. laureatė), Daiva Preibė (Palangos kultūros centro moterų vokalinio ansamblio „Guboja“ narė). Dirigavo vaikų ir jaunimo chorų festivalio „Baltijos bangelės“ organizatorė, mano mylima žmona Valdonė Juozapavičienė. Jautėsi tikras kartų dialogas, vaikų ir suaugusiųjų vienybė. Prie visko prisidėjo ir žiūrovai, tapę chorinio stebuklo dalimi.
Šventę pasveikino žinomas, charizmatiškas atlikėjas Steponas Januška. Jis atliko savo populiariąją dainą „Jūra – mano meilė“. S. Januška įnešė daug žavesio, dainuodamas dainas „Prie gintaro jūros“ ir „Giminių daina“, drauge su jungtiniu choru ir žiūrovais. Pastariesiems buvo išdalinti lankstinukai su dainų žodžiais.
Kaip rinkote dainas šių metų programai? Ar buvo sunku jas suderinti?
Per daugiau nei 40 metų darbo su chorais sukaupiau nemažą repertuarą jūros tema, tad mintis natūraliai pribrendo. Iššūkiu tapo programos subalansavimas, mat kiekviena daina turėjo ne tik skambėti, bet ir pasakoti istoriją.
Kaip kviečiami chorai? Ar vyksta atranka?
Informaciją skleidžiame socialiniuose tinkluose, chorvedžių renginiuose. Dalyvauti kviečiami tik lygių balsų, moterų arba vyrų, chorai. Susiformavo stipri bendruomenė, kuri sugrįžta kasmet.
Kaip sekėsi pirmąkart dalyvavusiems kolektyvams?
Šiemet debiutavo moterų vokalinis ansamblis „Eldija“ iš Šventosios. Jų pasirodymas buvo šiltai sutiktas. Dauguma kolektyvų, kartą pajutę šventės dvasią, nori sugrįžti.
Ką tokie renginiai reiškia choristams – tiek profesionalams, tiek mėgėjams?
Tai daugiau nei koncertas. Tai draugystės, dainavimo, emocinės bendrystės šventė. Choristai čia dalijasi ne tik muzika, bet ir šypsenomis, patirtimis.
Eisena Tiškevičių alėja, sustojimas prie grafų skulptūrų – tai stiprūs simboliniai momentai. Kokią žinutę jie siunčia?
Tai ryšys su Palangos istorija ir šaknimis. Dainuodami einame per kurorto praeitį į dabartį. Tai pagarba ir dėkingumas tiems, kurie kūrė Palangą anksčiau, ir tiems, kurie kuria ją šiandien.
Sekmadienio dainavimas ant tilto – itin poetinis akcentas. Kaip gimė ši idėja ir ką ji reiškia pačiai šventei?
Šventė vadinasi „Su jūra dainuok“, tad norėjosi pažodžiui dainuoti su ja. Dainuoti girdint bangas, jaučiant pajūrio vėją prilygsta muzikinei maldai. Tobulas oras pavertė šį momentą magišku.
Kokie didžiausi iššūkiai organizuojant šventę pajūryje?
Oras! Šiemet net prašėme vargonininko laikyti mišias už gerą orą – šypsodamiesi, bet nuoširdžiai. Taip pat techninis įgarsinimas, dalyvių koordinavimas.
Kiek žmonių prisideda prie šventės įgyvendinimo? Ar turite nuolatinę komandą?
Šventę organizuoja Palangos kultūros centro komanda. Nuo garso iki reklamos, nuo vedimo iki logistikos – kiekvienas žmogus svarbus. Esu labai dėkingas visiems: mūsų vadovei Vitai Petrauskienei už šventės koordinavimą, problemų sprendimą, šventės organizatoriui ir garso operatoriui Deividui Jučui, vadybininkei Deimantei Adomaitienei, informacinės sklaidos vadybininkei Ringailei Juozapavičiūtei, pavaduotojui ūkio reikalams Vidmantui Steponavičiui, vadybininkei ir šventės vedėjai Indrei Žvikaitei. Taip pat didelį palaikymą jaučiu iš savo žmonos Valdonės ir savo kolektyvų – „Gubojos“ ir Jūros šaulių vyrų choro.
Kaip į šventę reaguoja vietos bendruomenė, Palangos gyventojai ir svečiai?
Turime ištikimų žiūrovų, kurie nepraleidžia nei vienos šventės. Jie aktyviai dalyvauja, dainuoja, dalijasi įspūdžiais, kviečia kitus. Šventė tapo bendruomenės tradicija.
Kokia Jūsų mėgstamiausia daina apie jūrą?
Be abejo, „Mūsų jūra“ (muz. A. Raudonikis, eil. E. Drėgva). Ji skamba mano širdyje ne tik šventės metu, bet ir kasdien.
Ar jau planuojate būsimą šventę? Galbūt turite idėjų naujoms temoms ar bendradarbiavimams?
Kitą kartą norime įtraukti daugiau meno rūšių – šokį, vizualinius sprendimus. Taip pat svarstome kviesti lietuvių išeivių chorus iš užsienio.
Ar šventė turi potencialo plėstis tarptautiniu mastu?
Tikrai taip. Jau turime patirties, mat dalyvavo Latvijos choras. Ateityje norime kviesti lietuvių chorus iš Lenkijos, Airijos – tai gali suvienyti lietuvius iš viso pasaulio.
Ką palinkėtumėte esamiems ir būsimiems šventės dalyviams?
Linkiu visiems „mylėti savo ošiančią jūrą“ – taip, kaip skamba vienoje iš mūsų dainų. Ir, žinoma, išmokti kuo daugiau dainų apie ją!
Parengė muzikologė Lukrecija Stonkutė