Lietuvos mokslų akademijos choro įkūrėjui ir dirigentui Vytautui Četkauskui – 100 metų

„Meilė visada įveikia laiką, nes ji yra amžinybė. Ir mes tampame amžini mylėdami.“

(Benas Lyris)


Visi, mėgstantys ir mylintys Lietuvos Mokslų Akademijos chorą, džiaugiamės ir didžiuojamės minėdami choro įkūrėjo, ilgamečio jo meno vadovo ir vyriausio dirigento, Lietuvos nusipelniusio chorvedžio, docento Vytauto Četkausko (nuotraukoje centre) 100 metų jubiliejų.

“Šimtų Vadovėlio (taip meiliai vadovą vadino choristai) auklėtinių atmintyje jis išliko kaip kuklus, be galo jautrus ir atsidavęs savo profesijai muzikas. Nepaisydamas darbo valandų, kantriai mokė choristus muzikinio rašto, solfedžio, taisyklingo dainavimo. Pirmiausia reikalaudavo suvokti kūrinio esmę, pajusti jo dvasią. Pasižymėjo puikiu meniniu skoniu, įtaiga, emocionalumu. Emocijomis „užkrėsdavo“ ir mokinius. Muzika tarsi liejosi iš jo akių, rankų mostų. Dėl tų nematomų muzikinių srovių susigraudindavo net klausytojai, o choristų akyse tvenkdavosi ašaros ir pakildavo gerklėn kažkoks kamuolėlis… Vadovas parinkdavo įdomų įvairių epochų ir stilių repertuarą ir ypač uoliai propagavo ir ir mokėjo atskleisti lietuvių liaudies dainų grožį. Be galo mylėjo Lietuvą, jos gamtą. Plati emocijų skalė, subtilus kūrinių interpretavimas, profesionalumas ir kartu – paprastumas. Tokį mena mokiniai savo vadovą.“ Šiais prisiminimais pasidalijo Tamara Arnastauskienė, ilgametė Lietuvos mokslų akademijos choro tarybos pirmininkė, biomedicinos mokslų daktarė.


Maestro Vytautas Četkauskas gimė 1921 m. kovo 11 d. Palėvenėje, (Kupiškio valsč., Panevėžio apskr.). Pirmąsias muzikos žinias gavo iš tėvo Jono Četkausko ir dėdės Povilo Četkausko. Išmokęs vargoninkauti, nuo 1935 m. vargoninkavo Balnininkuose (Molėtų raj.). 1935-1938 m. lankė K.Kavecko vadovaujamus vargonininkų kursus Kaune.

Vytauto gyvenimas nebuvo lengvas. Baigęs vidurinį mokslą, auklėtas lietuviško patriotizmo dvasia jaunuolis, artėjant frontui iš Rytų, įstojo į generolo P. Plechavičiaus organizuojamą lietuvių armiją, tikėdamasis pasitarnauti Lietuvai, tačiau įvykiai susiklostė kiek kitaip. Kai šis dalinys atsisakė paklusti hitlerininkams, jis buvo išformuotas, jaunuoliai prievarta mobilizuoti į vokiečių kariuomenę. Vokiečiai, siekdami įbauginti nepaklusniuosius, kas trečią šio dalinio karį sušaudė. V. Četkauskas šioje baisioje skaičiuotėje buvo antras… Po to badas, skurdas, labai sunkus ir ilgas kelias namo, į Lietuvą. Grįžus daug metų jį persekiojo įkyrus sovietų saugumo dėmesys.

Po karo ryžosi tęsti muzikos studijas: mokėsi vargoninkavimo ir choro dirigavimo Kauno J. Gruodžio (1946-1948 m.) ir Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklose (1948-1951 m., pastaroji dabar yra Vilniaus J. Tallat- Kelpšos konservatorija), kurį laiką dirbo Kauno muzikiniame teatre choro artistu- chormeisteriu.


1951-1956 m. choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), doc. K. Kavecko klasėje. 1980 m. kvalifikaciją kėlė Talino valstybinėje konservatorijoje.


1948-1960 m. Lietuvos valstybinės filharmonijos mišriojo choro chormeisteris, 1957-1980 m. Vilniaus valstybinio universiteto studentų dainų ir šokių liaudies ansamblio choro vadovas. 1962- 1966 m. choro dirigavimą dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1960-1972 m. dirbo Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (vėliau tai Vilniaus Edukologijos universitetas) Choro dirigavimo katedroje: dėstytojas, nuo 1962 m. vyr. dėstytojas, nuo 1965 m. e.doc.pareigas, nuo 1972 m. docentas. Buvo choro studijos chormeisteris. 1965 m. Pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultete subūrė merginų vokalinį ansamblį ir jį išaugino į 80 dainininkių chorą – dalyvavo koncertuose, respublikinėse ir Baltijos respublikų studentų dainų šventėse „Gaudeamus“, koncertavo Ukrainoje. Kurį laiką dėstė choro dirigavimą ir Vilniaus J. Tallat -Kelpšos muzikos mokykloje. Nuo 1973 m . Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros dėstytojas valandininkas, 1974-1985 m. studentų choro studijos chormeisteris ir vadovas, 1977-1993 m. Choro dirigavimo katedros docentas. Išugdė didelį būrį chorvedžių. Nuo 1961-1968 m. buvo Respublikinio muzikos mokytojų mišriojo choro chormeisteris ir dirigentas, 1967-1968 m. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos „Elektronika“ vyrų chorų vadovas.

1962 m. dirigentui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas, 1981 m. jis apdovanotas Kultūros žymūno ženklu.


Itin svarbių meninių laimėjimų pasiekė 1968–1994 m. vadovaudamas Lietuvos mokslų akademijos mišriam chorui (60-80) dalyvių. Chorą išmokė apie 800 įvairių kūrinių; ypač daug dėmesio skyrė lietuvių kompozitorių muzikai. Choras kasmet surengdavo po 20-30 koncertų, kūrybinius ryšius palaikė su Latvijos ir Estijos mokslų akademijos chorais, koncertavo Lenkijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Čekoslovakijoje, Jugoslavijoje ir Vengrijoje. Chorvedys kolektyvą parengė 1970, 1975, 1980 ir 1985 m. respublikinėms dainų šventėms, 1990 m. Lietuvos tautinei dainų šventei.

Respublikiniuose konkursuose choras laimėjo pirmųjų ir kitų prizinių vietų, o 1970 m. pelnė absoliučiai geriausio mišriojo choro vardą, buvo1981 m. V-ojo S. Šimkaus konkurso Klaipėdoje laureatais. 1987 m. kolektyvas padėjo remontuoti Tolminkiemio bažnyčią ir kleboniją, giedojo šioje bažnyčioje, aplankė visą Mažąją Lietuvą, lankėsi Baltarusijos lietuviškose gyvenvietėse, 1988 m. vienas iš pirmųjų giedojo lietuviams Punsko bažnyčioje.


Vytauto Četkausko vadovaujamas pasaulietinis choras buvo pirmas, kuris giedojo Šv. Mišiose bažnyčioje, ir tai įvyko 1988 metų rugsėjo mėn. 25 d. Punsko (Lenkijoje) bažnyčioje. 1990 04 22 koncertavo I Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimo delegatams, 1991.01.14 giedojo Šv. Mišiose Sporto rūmuose, prie Sausio 13-osios aukų karstų – Maestro Vytautas Četkauskas nepabijojo. 1993 09 05 choras giedojo Popiežiaus Jono Pauliaus II koncelebruojamose Šv. Mišiose Vilniaus Vingio parke. Choras padarė įrašų Lietuvos radijui ir televizijai. 1996 03 16 Lietuvos mokslų akademijos salėje choras surengė iškilmingą koncertą, skirtą V. Četkausko gimimo 75-ųjų metinių garbei. Nors ir ligos kamuojamas, Maestro chorui jausmingai padirigavo J. Gudavičiaus dainą „Kur giria žaliuoja“ ir J. Naujalio “Jaunimo giesmę“.


V. Četkauskas reiškėsi ir kaip chorų koncertų recenzentas bei kompozitorius: chorams harmonizavo lietuvių liaudies dainų, parašė mišias „Missa in honorem Sancta Anna“, kurias Lietuvos Mokslų Akademijos choras 1996 03 09 atliko Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje. Dirigentas nuveikė daug visuomeninių darbų. Buvo Vilniaus miesto chorvedžių tarybos pirmininkas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas ir narys, respublikinių dainų švenčių konsultantas ir dirigentas (1965, 1970, 1975, 1980 m.), Vilniaus miesto ir Baltijos respublikų studentų dainų švenčių „Gaudeamus“ dirigentas.


V. Četkauskas mirė 2000 m. liepos 8-ąją. Palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

Parengė Gražina Rozancevaitė

  • Šv. Mišios, skirtos V. Četkausko šimtmečiui paminėti, bus aukojamos Žvėryno Švč, Mergelės Nekalto prasidėjimo bažnyčioje kovo 17 d. (trečiadienį) 18.00 val, o mes, choras, rinksimės prie jo kapo kovo 17 d. 17.00 val. padėti gėlių ir uždegti žvakutes. Kviečiame visus maestro draugus ir bičiulius dalyvauti.


Literatūra:


Chorinė muzika/ Vytautas Četkauskas.- Vilnius: Mokslų Akademijos choro paramos ir labdaros fondas, 31 p. ;
Pasaulio lietuvių chorvedžiai: Enciklopedinis žinynas/ Boleslovas Zubrickas Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 1999.- p. 123- 124.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *