Kaip ir daugelis kitų Lietuvos chorų, Kauno Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios kamerinis choras „Cantate Domino“ paskutinįkart į koncertinę kelionę užsienyje buvo išvykęs dar 2019-aisiais. Pandemijos gniaužtai varžė ne tik judėjimą tarp valstybių, bet ir stabdė elementarų tarpusavio bendravimą, ilgam laikui apribojo chorų galimybes repetuoti.
Ir štai po trejų metų pertraukos „Cantate Domino“ gavo kvietimą dalyvauti 7- tajame tarptautiniame prof. Jozefo Swiderio muzikos festivalyje pietų Lenkijos mieste Cešyne (lenk. Cieszyn). Vos prieš kelis mėnesius vėl pradėję rinktis į repeticijas choristai entuziastingai priėmė kvietimą ir ėmėsi rengti programą festivalio konkursiniams pasirodymams. Teko prisiminti tiek anksčiau naudotus, bet jau primirštus opusus, tiek nuo pirmųjų akordų šlifuoti naujus kūrinius.
Choras ketino dalyvauti dviejų kategorijų – sakralinės ir šiuolaikinės muzikos – konkursuose. Choro vadovas Rolandas Daugėla parinko ambicingą šiuolaikinės chorinės muzikos programą: J. Ustinskovs „Stabat Mater Dolorosa“, D. Zakaro „In Monte Oliveti“, P. Janczak „ Ave Maris Stella“, G. Kalino „Ave Maria“, O. Gjeillo „Ubi Caritas“. Pagal konkurso sąlygas vienas iš kūrinių turėjo būti sukurtas iki 1750-ųjų – pasirinktas chorą reprezentuojantis H. L. Hassler „Cantate Domino“.
Išvykę iš apledėjusios ir žvarbaus vėjo košiamos Lietuvos, vos už kelių šimtų kilometrų netikėtai „sugrįžome“ į ankstyvą rudenį su vis dar žaliuojančia žole. Puikus oras pirmąjį kelionės vakarą leido ne tik apvaikščioti Cešyno senamiestį, bet ir, perėjus tiltą per Olsos upę, apsilankyti Čekijos Respublikoje – Česky Tešyno (ček. Český Těšín) mieste. Kažkada abu šie Aukštutinės Silezijos miestai sudarė vieną Cešyno miestą, bet po I-ojo pasaulinio karo Versalio sutartimi buvo padalinti skirtingoms valstybėms. Beje, pasakojama, kad kurį laiką Cešynas netgi buvo neoficiali Austrijos-Vengrijos imperijos sostinė, kai Vienoje buvo remontuojami administraciniai pastatai ir visa administracija tam laikotarpiui buvo perkelta į Cešyną. Kaip bebūtų, Cešyno senamiestyje išties vyrauja senajai Austrijai būdinga architektūra.
Antrąją viešnagės dieną „Cantate Domino“ koncertavo už pusšimčio kilometrų nuo Cešyno esančiame nedideliame Rogowo miestelyje. Šiltai priimti vietos bendruomenės choristai giedojo šv. mišiose Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje, o po mišių atliko visą savo konkursinę programą. Tai buvo lyg generalinė repeticija prieš kitos dienos konkursą, tad choro vadovas dar galėjo atkreipti dėmesį į kai kuriuos taisytinus atlikimo niuansus. Nuoširdūs publikos plojimai ir gausios vaišės po koncerto leido nesušalti netikėtai prasidėjus šlapdribai. Choristai juokavo, kad „atvežė lietuvišką orą“.
Konkursas prasidėjo gana ankstyvą šeštadienio rytą. Trumpa prieškonkursinė repeticija Cešyno kultūros centro „Dom Narodowy“ salėje vyko pusė devintos, o „Cantate Domino“ abejose konkurso kategorijose turėjo pasirodyti pirmieji. Ne pats geriausias laikas, bet… „yra kaip yra“. Užtat po to – laisvas laikas iki pat vakarinio laureatų koncerto! Iš viso konkurse dalyvavo 12 chorų iš Lenkijos, Slovakijos ir mes, atstovavę Lietuvai. Vakare sužinojome, kad abejose kategorijose buvome nominuoti sidabro diplomais, o choro vadovas R. Daugėla apdovanotas specialiuoju Lenkijos chorų ir orkestrų asociacijos prezidento prizu – taure “Už chorinio dainavimo tradicijų puoselėjimą”. Ar galėjome geriau? Be abejo! Analizuodamas įrašus R. Daugėla atkreipė dėmesį į perdėtą atsargumą kai kurių kūrinių pradžiose, atskirų balsų disbalansą ir kitus aspektus, bet taip pat pažymėjo, kad G. Kalino “Ave Maria” išpildėme (beveik) tobulai. Tuo irgi reikia pasidžiaugti!
Sekmadienio rytas pasitiko gausiu sniegu ir pūga. Išvažiuojant autobusas turėjo nusileisti siaura gatvele nuo pakankamai aukšto kalno – tai choristai paklausė vairuotojų ir iš šalies stebėjo, kaip masyvi transporto priemonė iš lėto įveikė šią kliūtį. Kaip paaiškėjo vėliau, tik vairuotojų profesionalumas ir nuovoka leido nors ir keliomis valandomis vėliau nei planuota, bet sėkmingai pasiekti užpustytą Kauną.
O pakeliui namo dar apsilankėme Čenstakavos (lenk. Częstochowa) Pauliečių vienuolyne, kuriame saugomas vienas iš geriausiai atpažįstamų krikščionybės simbolių – Čenstakavos Dievo Motinos ikona. Vadinama Juodoji Madona garbinama ne tik Romos katalikų, bet ir stačiatikių, yra paskelbta visos Lenkijos karaliene ir globėja. Šią vietą kasmet aplanko apie 4 milijonai piligrimų.
Tokia tad įvairi buvo mūsų koncertinė kelionė po trejų metų pertraukos. Džiaugiamės atnaujinta choro veikla ir kviečiame prisijungti kitus chorinės muzikos gerbėjus. Kad skambėtume dar plačiau ir stipriau!
Aurimas Ramoška