Pasauliui švenčiant šimtąsias Giacomo Puccinio mirties metines, Vilniaus universiteto akademinis mišrus choras išvyko gastrolių į Prancūzijos sostinę, kur lapkričio 30 d. ir gruodžio 1 d. Paryžiaus Šv. Roko bažnyčioje kartu su žymiu vietos choru „Le Choeur de Paris“ surengė koncertus, skirtus paminėti garsaus italų kompozitoriaus sukaktį.
Dviejų dalių koncertuose skambėjo dvi didelės apimties chorinės partitūros – Giacomo Puccinio (1858–1924) „Messa di Gloria“ ir Giuseppe’s Verdi (1813–1901) „Quattro pezzi sacri“. Dirigavo garsus vokiečių dirigentas Till Aly, žymaus prancūzų dirigento ir profesoriaus Sylvaino Cambrelingo auklėtinis ir tradicijų perėmėjas. Griežė orkestras „Musici Europae“.
Pasak choro „Gaudeamus“ meno vadovės ir vyriausiosios dirigentės Rasos Gelgotienės, tokių žymių muzikantų kaip maestro T. Aly kvietimas dainuoti Paryžiuje – chorui labai svarbus įvertinimas. Koncertai vyko pačiame Paryžiaus centre, šalia Luvro, Šv. Roko bažnyčioje, kuri laikoma menininkų bendruomenės muzikine scena ir kurioje nuolat vyksta puikūs choriniai koncertai. „Programa labai nelengva, ypač Verdi sakralinių kūrinių ciklas – jo harmoninė kalba tokia tiršta ir turtinga, kad teko gerokai padirbėti, kol „prisijaukinome“ šią nuostabią muziką“, – įspūdžiais dalijosi R. Gelgotienė.
„Messa di Gloria“ – G. Puccinio kūrinys keturių balsų mišriam chorui su orkestru ir dviem solistams – tenorui ir baritonui. Tai kompozitoriaus jaunystės kūrinys, kurį jis parašė 1880 m., būdamas 22 metų amžiaus. G. Puccinis jį sukūrė studijuodamas Pizos konservatorijoje kaip diplominį darbą. Tai ryškus, emocingas, jaunatviška energija trykštantis kūrinys, jungiantis sakralinę muziką su operiniu dramatizmu, itin būdingu G. Puccini stilistikai. Kūrinys didelės apimties, susidedantis iš penkių dalių – Kyrie, Gloria, Credo, Sanctus ir Agnus Dei. Šiose mišiose labai išryškinta ir išplėtota Gloria dalis, todėl kūrinys taip ir pavadintas. Nors opusas dažnai laikomas ankstyvuoju kompozitoriaus darbu ir didelio populiarumo po pirmųjų atlikimų nesusilaukė, laikui bėgant buvo įvertintas ir dabar greta Puccini operų laikomas vienu svarbiausių kūrinių jo repertuare.
G. Verdi „Keturios šventos giesmės“ („Quattro pezzi sacri“) – tai paskutinį kompozitoriaus gyvenimo dešimtmetį, skirtingais metais ir skirtingais tikslais parašyti gilūs ir didingi choriniai kūriniai: „Ave Maria“ mišriam chorui (1889), „Stabat Mater“ mišriam chorui ir orkestrui (1897), „Laudi alla Vergine Maria“ (pagal Dantės „Rojaus“ XXXIII giesmės tekstą) keturių balsų moterų chorui a cappella (1889) ir „Te Deum“ dvigubam mišriam chorui ir orkestrui (1897). Visus šiuos kūrinius vienu rinkiniu 1898 m. išleido natų leidykla „Ricordi“. Tais pačiais metais pirmą kartą kartu (be „Ave Maria“) jie buvo atlikti Paryžiaus operoje, diriguojant Pauliui Taffaneliui.
VU akademinis choras „Gaudeamus“ – vienas seniausių ir skaitlingiausių studentų chorų Lietuvoje, įsteigtas 1940 m. Nuo 1995 m. jam vadovauja dabartinė kolektyvo vadovė Rasa Gelgotienė. Savo gretose šiuo metu apie 100 įvairių fakultetų studentų vienijantis „Gaudeamus“ yra aktyvus Lietuvos ir užsienio kultūrinio gyvenimo dalyvis. Choras dainuoja šalies ir tarptautiniuose festivaliuose bei konkursuose, iškilminguose Vilniaus universiteto renginiuose. Yra koncertavęs didžiojoje dalyje Europos valstybių, taip pat Turkijos, Kazachstano, Šiaurės ir Pietų Amerikos klausytojams. Nuolat dalyvauja Lietuvos dainų šventėse, Baltijos šalių studentų chorų festivaliuose, taip pat įvairiuose televizijos projektuose. Choras yra išleidęs tris kompaktines plokšteles ir įrašęs nemažai kūrinių Lietuvos radijo fondui.
Tolimesniuose choro planuose – nauja programa: iškart po šių gastrolių „Gaudeamus“ imsis kito originalaus projekto, pradės ruošti egzotišką Lotynų Amerikos muzikos opusą Carloso Fonsecos „Missa afrobrasileira“, kurį jau kitų metų kovo mėnesį atliks Brazilijoje su Rio de Žaneiro universiteto choru.