Praėjusią savaitę Lietuvos chorų bendruomenę pasiekė džiugi žinia: Štutgarto muzikos kūrinių leidykla „Carus-Verlag“ išleido net 7 lietuvių autorių kūrinius chorui! Tai: Imanto Jono Šimkaus „Ave Maria“, Gedimino Kalino – „Ave Maria“, Monikos Sokaitės „In paradisum“, Gintauto Venislovo „Quaerite primum regnum Dei“ ir „Regina coeli laetare“, Donato Zakaro „In paradisum“ bei Julijos Ovseičiuk „Cantate Domino“. Kompozicijas rekomendavo vokiečių dirigentas Jan Schumacher (nuotr.), praėjusių metų rudenį vedęs koncertinės įstaigos Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas dr. Linas Balandis) organizuotus tarptautinius meistriškumo kursus chorų dirigentams „Tebūnie šviesa“.
Kodėl Jan Schumacher leidyklai rekomendavo būtent šiuos kūrinius ir kuo jie gali sudominti tarptautinę chorinę bendruomenę domėjosi muzikologė Lukrecija Stonkutė.
Kokie lietuviškų kūrinių bruožai tarptautinių meistriškumo kursų chorų dirigentams metu Jums pasirodė ypatingi ir įkvėpė rekomenduoti publikavimui „Carus-Verlag“ leidykloje?
Būti meistriškumo kursų vadovu ar vertinimo komisijos nariu konkursuose man visada yra puiki galimybė mokytis iš kitų dirigentų ir chorų. Žinoma, anksčiau jau buvau susipažinęs su kai kurių lietuvių kompozitorių darbais, tačiau meistriškumo kursų metu išgirdau nuostabių kompozicijų, kurių autoriai man iki tol buvo nežinomi. Mane įkvepia kūriniai, kuriuose sudėtingumas dera su paprastumu, leidžiančiu pasiekti maksimalų muzikinį poveikį.
Pasibaigus kursams, susisiekiau su kolegomis choro dirigentais dr. Linu Balandžiu ir Silvija Pročkyte, kad padėtų gauti man patikusių kūrinių natas bei pateiktų papildomų rekomendacijų. Galiausiai sudarėme maždaug 20 puikių kompozicijų sąrašą, kurį pristačiau „Carus-Verlag“ leidyklai.
Ar galėtumėte plačiau papasakoti apie kriterijus, kuriais vadovavotės parinkdamas kūrinius „Carus-Verlag“ leidyklai?
Iš patirties žinau, kad leidėjai, priimdami sprendimus dėl naujų kūrinių publikavimo, be muzikinės kokybės atsižvelgia ir į tam tikrus techninius kriterijus. Tai kūrinio sudėtingumo lygis, diapazonas, balsų skaičius, teksto suprantamumas, kūrinio trukmė. Atsižvelgdamas į šiuos aspektus ir mąstydamas, kas galėtų dominti tarptautinę chorinę bendruomenę, sudariau savo sąrašą.
Kaip manote, kuo šios septynios leidyklos publikuotos kompozicijos yra unikalios, vertingos chorams ir klausytojams tarptautiniu mastu?
Atrinkti kūriniai – sakralinės muzikos pavyzdžiai, pasižymintys skirtingu stiliumi, tačiau juos vienija išskirtinis „lietuviškas“ ir „baltiškasis“ skambesys. Pastebiu, kad daugelis šiuolaikinių kūrinių dažnai apsiriboja vien tik natų išdėstymu popieriuje, stokodami gilesnės prasmės. Tuo tarpu šios kompozicijos inspiruotos įvairių tikėjimo formų – gamtos, religijos ar istorijos. Esu įsitikinęs, kad tarptautinėje chorinėje bendruomenėje tai kelia didelį susidomėjimą. Be to, visi kūriniai yra universalūs – jie puikiai tinka tiek koncertams, tiek bažnyčios pamaldoms ar konkursams.
Kaip, Jūsų nuomone, šių kūrinių publikavimas prisidės prie lietuviškos chorinės muzikos pripažinimo pasauliniu mastu?
Esu sužavėtas, kad Lietuvos muzikos informacijos centras ir Lietuvos chorų sąjunga profesionaliai publikuoja tiek daug lietuvių kompozitorių kūrinių. Vis dėlto, manau, kad pasaulinėje chorinėje bendruomenėje per mažai žmonių iki šiol atrado šias publikacijas. Galbūt kūriniai, kuriuos išleis „Carus-Verlag“, kaip tarptautinį matomumą turintis leidėjas, įkvėps dirigentus visame pasaulyje atrasti daugiau lietuviškos chorinės muzikos lobynų, kuriuos teikia Lietuva.
Kokias įsivaizduojate „Carus-Verlag“ ir lietuvių kompozitorių bendradarbiavimo galimybes formuojant chorinės muzikos ateitį Lietuvoje ir už jos ribų?
Pavydžiu Lietuvai dėl didžiulio kiekio puikios šiuolaikinės chorinės muzikos. Jūsų būdai skatinti ir remti kompozitorius yra pavyzdys kitoms šalims, įskaitant Vokietiją. Pavyzdžiui, dirigento prof. Vytauto Miškinio sumanytuose ir kasmet jo bei Lietuvos chorų sąjungos organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose „Vasaros akademija“ vykstantis naujų kūrinių chorams konkursas. Taip pat Lietuvos kompozitorių sąjungos ir Vilniaus miesto savivaldybės choro „Jauna muzika“ organizuojamas konkursas „Vox Juventutis“ – o kas galėtų būti geresnis vadovas nei prof. Vaclovas Augustinas? Tarptautiniai leidėjai ir chorinės asociacijos turėtų mokytis iš Lietuvos!
Turiu ir patarimą – jei jauni lietuvių kompozitoriai siekia būti labiau matomi tarptautinėje rinkoje, siūlyčiau smalsiai domėtis, kokios muzikos ieško pasaulio chorai ir kaip sukurti tarptautinei auditorijai patrauklius kūrinius, neprarandant savo unikalios muzikinės kalbos. Galiausiai, geriausia muzika ir kompozicijos visada atras savo chorus!
Kūriniai prieinami „Carus Verlag“ internetinėje svetainėje https://www.carus-verlag.com/
Parengė muzikologė Lukrecija Stonkutė