Vitalija FOKIENĖ
Kelionė ‒ tai naujos pažintys ir susitikimai su senais gerais pažįstamais… Tai šypsenos ir apsikabinimai, šilti pokalbiai… O kur dar Kauno Laisvės alėja, alsuojanti svaiginančia žaluma ir vakarėjančios saulės spinduliais. Taip ir turi prasidėti geras savaitgalis!
Penktadienis, 2025 m. gegužės 2-osios vakaras, į Kauno filharmoniją kas lėtai besidžiaugdami vakarėjančiu Kaunu, kas skubėdami po ką tik atliktų darbų, bet visi, pasipuošę ir pakiliai nusiteikę, renkasi į tarpukario Lietuvos Laikinosios sostinės dvasia dvelkiančią salę.
Kas pirmą kartą, o kas po ilgos pertraukos čia, Kauno filharmonijoje. O kas gi laukia? Smalsu! Anonsai ir užuominos sako, kad renkamės čia gimtadienio proga – Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui – 150 metų, o Johanui Štrausui II – 200 metų… Tai bent jubiliejai, tai bent įžymybės, o dar ir pastarųjų amžininkas kompozitorius Johanesas Bramsas…
Bet žinoma, svarbiausi čia jauni ir talentingi žmonės ‒ Domininkas Ramašauskas ir Kauno jaunimo simfoninis orkestras, pakvietę pabūti teatralizuotoje muzikinėje kelionėje ir šventėje, kuri prasidėjo Lietuvoje M. K. Čiurlionio uvertiūra “Kęstutis” ir nusitęsė su J. Bramso, J. Štrauso II ir J. Štrauso vyresniojo muzikos garsais iki Hamburgo ir Vienos. Net nepajutome, kaip visi – ir grojantys, ir sėdintys salėje – į šventinę nuotaiką įsisukome, nes melodijos liejosi vienos už kitas gražesnės: J. Štrauso II „Pavasario balsai“, J. Bramso „Vengrų šokis“ Nr. 11, J. Štrauso II polka „Trik trak“, J. Štrauso vyresniojo „Radeckio maršas“, J. Bramso „Vengrų šokis“ Nr. 16, audringus salės aplodismentus pažadino J. Štrauso II polka „Griaustinis ir žaibas“, lyriškasis valsas „Žydrasis Dunojus“ ir J. Štrauso polka „Be rūpesčių“.
O buvo ne tik muzika, bet ir patys kompozitoriai: M. K. Čiurlionis (Domininkas Ramašauskas), J. Štrausas II (Deividas Trasykis) ir J. Bramsas (Girius Petrėnas). Vyrišką kompozitorių draugiją papuošė žavi poetė (Martyna Kvašaitė), ji žiūrovų širdis ir rimtais pamąstymais ir nuoširdžiu santūrumu sušildė. Buvo ir jaudulio, ir juoko, ir muzikinio siautulio, ir karštų plojimų, ir žinoma, gėlių bei daug daug meilės visiems atlikėjams, kurią žiūrovai atsinešė, o kartu bendrystėje ji išaugo į dar didesnę gerų emocijų ir pozityvo puokštę. Ir choro partija “cho cho”, lyg aidas iš tolimos stoties labai pralinksmino visus…, atrodo, visas choras net nesuspėjo pasivyti taip įsibėgėjusio šventinio ekspreso Kaunas – Hamburgas – Viena, išjudinto jaunojo dirigento Domininko mostų.
Tikrai lauksime kitų susitikimų, kur jie bebūtų – Kaune, Hamburge ar Vienoje! Kiek daug mes galime padovanoti vieni kitiems!