Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga gausus būrys dainininkių – penki moterų chorai iš Lietuvos ir Latvijos – kartu su Vilniaus universiteto kameriniu orkestru surengė net du koncertus užsienyje.
Pirmasis vyko Švedijos Vesteroso miesto katedroje kovo 8 d., o antrasis – Latvijos sostinės Rygos Šv. Jono bažnyčioje kovo 10 d.. Skambėjo šiuolaikinio švedų kompozitoriaus Mårteno Janssono „Missa popularis“ moterų chorui su styginių orkestru ir M. K. Čiurlionio kūriniai.
Įspūdingiems koncertams jėgas suvienijos Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“ (nuotr.), Vilniaus kolegijos merginų choras „Vaidilutės“, Klaipėdos Žvejų kultūros rūmų moterų choras „Dangė“, taip pat Rygos VEF kultūros centro moterų choras „Dzintars“ ir Uogrės miesto moterų choras „Rasa“. Moterų kolektyvams akomponavo ir savo solinę programą atliko Vilniaus universiteto kamerinis orkestras, vadovaujamas Modesto Jankūno.
Koncertų programoje akcentai, kuriais buvos paminėta ne tik Nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-oji, bet ir atiduota pagarbos duoklė kitai svarbiai, Lietuvos ir Švedijos istoriją siejančiai sukakčiai – Lietuvos didžiojo kunigaikščio dukters ir Švedijos karalienės Kotrynos Jogailaitės gimimo 500-osioms metinėms.
1526 m. Krokuvoje gimusi Kotryna Jogailaitė tapo viena ryškiausių Abiejų Tautų Respublikos asmenybių, o ištekėjusi už karaliaus Jono III ir tapusi Švedijos karaliene, nutiesė glaudų kultūrinį tiltą tarp Vilniaus ir Stokholmo. Upsalos katedroje palaidota valdovė istorinėje atmintyje išliko kaip Renesanso elegancijos, aukšto intelekto ir diplomatijos simbolis, kurios gyvenimo istorija iki šiol įkvepia savo lyderyste bei ypatingu dėmesiu švietimui ir taikos puoselėjimui. Simboliška, kad moterų balsams skirtu švedų autoriaus kūriniu buvo pagerbtas jos atminimas.
Koncertuose taip pat skambėjo kūriniai, užsienio klausytojams priminę mūsų šalies genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) gimimo 150-ųjų metinių minėjimą – VU kamerinio orkestro atliekami kompozitoriaus preliudai nuskambėjo kaip praėjusiais metais Lietuvoje plačiai minėto jo jubiliejaus aidas.
Koncertų kulminacija tapo šiuolaikinio švedų kompozitoriaus Mårteno Janssono mišios „Missa popularis“, kurias diriguoti maloniai sutiko pats jų autorius. 2015 m. parašytos kompozicijos muzikinės šaknys glūdi švedų liaudies muzikoje, kuri subtiliai persipina su tradiciniu lotynišku mišių tekstu. Kompozicija išsiskiria skaidria harmonija ir energingais ritminiais motyvais, būdingais skandinaviškam folklorui, o choro ir styginių ansamblio dialogas suteikia kūriniui autentiškumo bei nuoširdumo pojūtį. „Tai techniškai ambicingas opusas, kurio daugiasluoksnė struktūra iš atlikėjų reikalauja didelio susikaupimo bei ypatingo ansamblinio jautrumo, o iš dirigento meistriškumo ir precizikos suvaldant poliritmiją, sudėtingą polifoninę faktūrą bei netikėtus harmoninius posūkius“, – pasakojo choro „Virgo“ meno vadovė ir vyriausioji dirigentė Rasa Gelgotienė, šį kūrinį dirigavusi per jo premjerą Lietuvoje, vykusią „Virgo“ 45 metų sukakties jubiliejiniame koncerte 2025 m. spalio mėn., taip pat ir koncerte Rygoje.
Vesteroso katedroje surengtas koncertų ciklas, kuriame pasirodė ir lietuvių bei latvių kolektyvai, suburia chorus, dirigentus ir kompozitorius iš įvairių Švedijos regionų bei kitų Europos šalių. Dalyviai čia ne tik koncertuoja, bet ir dažnai dalyvauja meistriškumo kursuose, bendrose repeticijose, kūrybinėse dirbtuvėse. Dėl ypatingos katedros akustikos atliekami kūriniai įgauna išskirtinį skambesį, todėl festivalis laikomas puikia vieta tiek premjeroms, tiek klasikiniam repertuarui. Šis tęstinis renginys prisideda prie Švedijos chorinės kultūros puoselėjimo, skatina bendradarbiavimą tarp chorų, suteikia platformą naujiems kūriniams ir padeda pristatyti šiuolaikinius skandinavų kompozitorius platesnei auditorijai. Ciklas išsiskiria profesionalumu, dvasine atmosfera ir aukštu meniniu lygiu.
Mårten Jansson (g. 1965 m. Upsaloje) – vienas ryškiausių šiuolaikinės Švedijos chorinės muzikos kūrėjų. Studijavo muzikologiją ir muzikos pedagogiką Upsalos universitete bei Karališkojoje muzikos akademijoje Stokholme. Jis yra Švedijos kompozitorių sąjungos narys ir 2020 m. pradėjo doktorantūros studijas pas žinomą britų kompozitorių Paul Mealor. Jo kūryba daugiausia skirta sakralinei chorinei muzikai, kurioje dera emocinis intensyvumas, naujojo romantizmo bruožai ir aiškios, plačios melodinės linijos. Pats M. Jansson pabrėžia, kad visada siekia grožio, o ne atonalumo. Dešimt metų jis vadovavo moterų chorui „Carmen“, kuriam sukūrė daug kūrinių, o jo garsiausi opusai, tokie kaip „Missa popularis“, „The Choirmaster’s burial“ ar „Requiem novum“, atliekami visame pasaulyje — nuo Carnegie Hall iki Kelno katedros.
1980 m. įsteigtas Vilniaus universiteto choras „Virgo“, kurio gretose dainuoja apie 30 studenčių – vienas stipriausių šalyje. 2023 m. Nacionaliniame suaugusiųjų chorų konkurse „Virgo“ pelnė pirmąją vietą ir tapo geriausiu moterų choru Lietuvoje. Kolektyvas yra dainavęs garsiausiose koncertų salėse įvairiose pasaulio šalyse, dalyvavęs daugybėje tarptautinių festivalių ir konkursų, iš kurių daugiau nei 25 kartus grįžo su aukštais apdovanojimais. Choras yra „Aukso paukštės“ laimėtojas ir daugkartinis Lietuvos chorų konkurso laureatas.
Žvejų rūmų moterų choras „Dangė“ įkurtas 2013 metais. Kolektyve daugiausia dainuoja įvairių Klaipėdos universiteto fakultetų absolventės, laisvalaikiu mėgstančios bendrauti, keliauti ir dalyvauti įvairiuose kultūriniuose renginiuose. „Dangė“ aktyviai įsiliejo į Klaipėdos miesto ir šalies koncertinį gyvenimą ir ruošia įvairių chorinės muzikos stilių – nuo senosios muzikos iki šiuolaikinių autorių – kūrinius. Dangietės koncertuoja Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų salėse, sakralinės muzikos koncertuose įvairiose bažnyčiose. Dalyvauja miesto ir šalies Dainų šventėse, tarptautiniuose festivaliuose. Choro vadovė – Judita Kiaulakytė, chormeisterė – Rasa Lukšienė, koncertmeisterė – Jūratė Gedminienė.
Vilniaus kolegijos merginų choras „Vaidilutės“ gyvuoja nuo 1956 m. Jis yra tarptautinių chorinių konkursų, Pasaulio lietuvių dainų švenčių ir Baltijos šalių studentų švenčių „Gaudeamus“, religinės muzikos bei respublikinių studentų chorų festivalių dalyvis. Choro repertuare – įvairi muzika, vyrauja šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūriniai. Šiemet kolektyvas minės įkūrimo 70-metį. „Vaidilutės“ nuolat koncertuoja įvairiuose renginiuose ir dalyvauja Lietuvos bei užsienio chorinės muzikos festivaliuose, konkursuose. Choro dalyvės – Vilniaus kolegijos įvairių specialybių studentės ir absolventės. Choro vadovė Genovaitė Leimontaitė-Kumpienė.
Latvijos moterų chorai „Dzintars“ ir „Rasa“ yra vieni ryškiausių šalies chorinės muzikos atstovų. 1947 m. Rygoje įkurtas choras „Dzintars“ laikomas vienu seniausių ir profesionaliausių moterų kolektyvų Latvijoje. Per savo gyvavimo dešimtmečius choras yra pelnęs daugybę tarptautinių apdovanojimų (pavyzdžiui, Vengrijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose) bei išleidęs albumus, pristatančius latvių kompozitorių kūrybą. Tuo tarpu 1997 m. Uogrės mieste susibūręs moterų choras „Rasa“ jungia įvairių profesijų atstoves ir aktyviai dalyvauja tiek nacionalinėse Dainų šventėse, tiek tarptautiniuose konkursuose Europoje. Abu kolektyvai nuosekliai puoselėja a cappella dainavimo tradicijas ir reguliariai atlieka šiuolaikinių Latvijos autorių premjeras. Jiems abiem vadovauja Aira Birzina, jai talkina chormeisterė Madara Boka.
VU kamerinis orkestras 1979 m. buvo įsteigtas kaip kvartetas. Vėliau išaugo į visavertį styginių orkestrą, kuriam vadovauja Modestas Jankūnas. Kolektyvas pasižymi universalumu ir rengia įvairių stilių muzikines programas. Nors kamerinio orkestro negalima įsivaizduoti be barokinės muzikos, ji koncertuose nuolat papildoma klasikinės, romantinės ir modernios muzikos kūriniais. Per savo gyvavimo istoriją orkestras su koncertine programa jau lankėsi ne tik Europos, bet ir Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Azijos šalyse. Lietuvoje orkestras žinomas savo tradiciniais koncertais Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje.