Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) suteikia retą galimybę išvysti kitų Baltijos valstybių nacionalinių teatrų spektaklius: savo repertuaro perlus balandžio pabaigoje vilniečiams pristatys svečiai iš Talino ir Rygos.
Estijos nacionalinė opera balandžio 21 d. LNOBT scenoje pristato Claude’o Debussy operą „Pelėjas ir Melisanda“, o balandžio 23 d. – šiuolaikinį baletą „Pasaulio pabaigos šviesa“. Latvijos nacionalinė opera ir baletas balandžio 29 ir 30 d. rodys klasikinio baleto „Esmeralda“ spektaklius.
Savo ruožtu LNOBT artistai taip pat ruošiasi gastrolėms: Estijos nacionalinės operos scenoje balandžio 24-ąją jie rodys choreografo Martyno Rimeikio baletą „Kopelija“, o balandžio 26-ąją – Benjamino Britteno operą „Vasarvidžio nakties sapnas“.
„Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių operos ir baleto teatrų partnerystė simbolizuoja bendrą siekį stiprinti kultūrinius ryšius, skatinti meninę įvairovę ir praturtinti mūsų šalių kultūrinį bendradarbiavimą. Jis atveria duris glaudesnei menininkų partnerystei, bendrų projektų įgyvendinimui bei dalijimuisi patirtimi. Tai ženklas, kad drauge galime siekti aukščiausių meninių standartų ir pristatyti savo šalių kultūrą tarptautinėje erdvėje“, – teigia LNOBT generalinė direktorė Laima Vilimienė.
„Pelėjas ir Melisanda“: magiškas scenos ritualas
C. Debussy opera „Pelėjas ir Melisanda“ buvo sukurta pagal dramaturgo Maurice‘o Maeterlincko, vėliau gavusio Nobelio literatūros premiją, parašytą pjesę. Operos premjera įvyko 1902 m. Paryžiuje, ir tai – vienintelė C. Debussy sukurta opera.
Estijos nacionalinėje scenoje šio kūrinio premjera įvyko 2023 m. rugsėjo 22 d. Pastatymo autorius – garbus režisierius iš Belgijos Albert-André Lheureux (g. 1945), pastatęs daugiau nei 70 dramos ir apie 60 operos spektaklių įvairių šalių teatruose.
„Opera „Pelėjas ir Melisanda“ – tarsi magiškas ritualas, pažadinantis paslaptingą pasaulį mumyse ir aplink mus. Tai aistringa poetiškos meilės istorija, prikaustyta prie pavydo, abejonių ir smurto kėdės.
Simbolizmo klestėjimo laikotarpiu, kai buvo skatinamas nežinomų pasaulių tyrinėjimas, M. Maeterlinckas parašo pjesę „Pelėjas ir Melisanda“, o kompozitorius C. Debussy iškart įžvelgia joje operos temą… Nuostabus teksto ir muzikos derinys leidžia tik miglotai suvokti paslaptingą žmogaus esybę. Kokia yra mūsų gyvenimo prasmė, mūsų sielos kelionė, mūsų abejonių ir tiesos paieškų prasmė? Kur yra tiesa? Kiekvienas jos ieško savaip“, – teigia A.-A. Lheureux.
„Pasaulio pabaigos šviesa“ – baletas, kuriuo didžiuojasi estai
2024 m. Taline įvykusi baleto „Pasaulio pabaigos šviesa“ premjera tapo vienu ryškiausių įvykių Estijos baleto scenoje. Kūrinys, apdovanotas Estijos nacionaline kultūros premija, pasakoja apie pasaulio sukūrimą, žmonijos gimimą, harmonijos praradimą, godumą, senojo pasaulio sunaikinimą ir naujojo pasaulio galimybę. Susidūrę su apokalipse, žmonės atskleidžia savo tamsiausią pusę, bet kartu – ir giliai slėptą švelnumą.
Šio baleto choreografas Jevgeni Gribas (g. 1988) nuo 2010 m. šoko Estijos nacionalinės operos baleto trupėje. 2013–2014 m. sezoną praleido Boriso Eifmano baleto trupėje Sankt Peterburge, bet po metų sugrįžo atgal į Taliną, kur 2016 m. debiutavo kaip choreografas. 2024 m. rugpjūtį J. Gribas pradėjo vadovauti Tartu „Vanemuine“ teatro baleto trupei.
„Pasaulio pabaigos šviesos“ kompozitorė Alisson Kruusmaa (g. 1992) yra viena įdomiausių ir daugiausiai užsakymų sulaukiančių jaunųjų Estijos muzikos kūrėjų. Jos kūryba apima kamerinę muziką, didžiules orkestrines drobes ir sceninę muziką, dažnai įkvėptą gamtos vaizdų. A. Kruusmaa kuriamas garsų pasaulis pasižymi platumu, šviesa ir švelnumu – lyrišką emocijų pojūtį subalansuoja švari, aiški forma ir niuansuotas išraiškos būdas.
„Esmeralda“ – klasikinė meilės drama
Latvijos nacionalinė opera ir baletas į Vilnių atveža publikos itin mėgstamą baletą „Esmeralda“ pagal Cesare‘s Pugni ir Riccardo Drigo muziką.
Garsus Victoro Hugo romanas „Paryžiaus katedra“ įkvėpė daugybę įvairių žanrų meno kūrinių. Šokio forma ši istorija pirmą kartą buvo pristatyta 1844 m. Londone kaip baletas „Esmeralda“. Choreografo Aivaro Leimanio „Esmeraldos“ pastatymas – jau ketvirtasis šios istorijos įkūnijimas Latvijos baleto istorijoje. A. Leimanis (g. 1958) – buvęs žymus Latvijos nacionalinės baleto trupės solistas, vėliau tapęs tos pačios trupės meno vadovu. 2003 m. A. Leimaniui įteiktas Latvijos Trijų žvaigždžių ordinas.
„Esmeralda“ – tai galinga istorija apie meilę ir mirtį. Paryžiaus Dievo Motinos katedros arkidiakonas Klodas geidžia gražuolės čigonaitės Esmeraldos, tačiau merginos dėmesį patraukia vikrusis karininkas Febas. Apimtas pavydo, Klodas sužeidžia Febą, bet kaltė nepelnytai krenta Esmeraldai, kuriai skiriama mirties bausmė. Katedros varpininkas kuprius Kvazimodas, taip pat slapta mylintis Esmeraldą, vardan jos pasiryžęs paaukoti viską…
Agnesės Zeltinos nuotr.