Tarptautinis chorinės muzikos festivalis Granadoje (meno vadovas ir vyriausias dirigentas profesorius Algis Zaboras) jau tampa gražia tradicija, prasidėjusia prieš gerą dešimtmetį. Festivalio pavadinimas kito, bet labiausiai džiugina tai, kad jame dalyvauja aukšto meninio lygio atlikėjai ir gausus būrys klausytojų.
2025 m. gegužę įvykęs jau ketvirtasis tarptautinis chorinės muzikos festivalis Millencuentros subūrė Ispanijos ir Lietuvos chorus, solistus, muzikantus ir chorinės muzikos mylėtojus į Granados Šv. Jeronimo vienuolyno bažnyčią (Monasterio De San Jeronimo). Šios įspūdingos bažnyčios istorija prasidėjo 1513 m. ir festivalio organizatorių pasirinkta kaip pati tinkamiausia erdvė austrų kompozitoriaus Anton Bruckner (1824-1896) ir lietuvių kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) sakralinei muzikai suskambėti. Įspūdingos ir renesanso dvasia užburiančios bažnyčios skliautuose suskambo kompozitoriaus Anton Bruckner Requem D-moll (dirigavo Algis Zaboras), preliudas, giesmės “Ave Maria”, “Locus Iste” (dirigavo Pablo Guerrero) bei “O Du Liebes Jesu Kind”, arija iš Kantatos “Judok Stulz”. Prasmingai ir gražiai pasklido Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Kyrie, Sanctus, De Profundis (diriguojami dirigenčių iš Lietuvos Juditos Kiaulakytės, Vilmos Masienės ir Rasos Andersen).
Kūrinius savo balsais įprasmino Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos mišrus choras (vadovė V. Masienė), Klaipėdos savivaldybės kultūros centro Žvejų rūmų moterų choras „Dangė“ (vadovė J. Kiaulakytė), Skuodo rajono kultūros centro moterų choras „Apuolė“ (vadovė R. Andersen), trys Ispanijos chorai, vadovaujami Pablo Guerrero, tai Granados katedros chorinio dainavimo mokyklos, Granados Advokatų kolegijos bei Ispanijos Almunecar miesto choras. Programą kartu su chorais atliko solistai: Maria Jesus Garcia (sopranas), Susana Ferrero Blanco (mecosopranas), Raul Jimenez Medina (tenoras), Enrique Monteoliva (baritonas), vargonavo Steven Paul Williamson, grojo festivalio simfoninis orkestras. Harmonija su vienuolyno bažnyčios erdve ir publikos rimtimi leido muzikai atsiskleisti pačiu gražiausiu skambesiu, jautriai palietė tiek atlikėjų, tiek ir klausytojų širdis.
Klaipėdos ir Skuodo moterų chorai surengė ir solinį lietuviškos muzikos ir emocijos koncertą Šv. Jono iš Dievo Bazilikoje (Basílica San Juan de Dios). Jame skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio harmonizuotos lietuvių liaudies dainos. Tad pažintis tikrai tapo gili, prasminga, o aidai ir įspūdžiai tiesiog apsigyveno festivalio dalyvių širdyse.
Festivalio organizatoriai, meno vadovai ir choristai vieningai sutaria ‒ tokie festivaliai ir koncertai labai reikalingi. Atlikėjams jie suteikia galimybes įprasminti sakralinės muzikos perlus, atveria duris į naujas erdves ir pažintis. Klausytojams tai didžiulė muzikinė dovana ir pažintinė kelionė per pasaulį. Ankstesniuose festivaliuose skambėjo daug stambių vokalinių instrumentinių kūrinių, kaip antai pernai jungtinis festivalio choras – 200 choristų iš Ispanijos ir Lietuvos – kartu su solistais ir simfoniniu orkestru atliko Giacomo Puccini „Messa di Gloria“, o Lietuvos chorai pristatė gražiausius lietuviškos muzikos kūrinius iš Dainų šventės repertuaro. Šiemet klausytojai buvo apkabinti kompozitorių Anton Bruckner ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba.
Festivalio meno vadovas ir dirigentas Algis Zaboras džiaugiasi atvykstančiais chorais iš Lietuvos ir Ispanijos, solistais ir orkestro muzikantais. Bendros pastangos duoda vaisius ‒ iniciatyva nuo idėjos išaugo į kasmet vykstantį renginį, kuri pritraukia ir augina muzikos mylėtojų būrį. Gera matyti entuziazmą ir susikaupimą atlikėjų akyse, publikos susidomėjimą ir palaikymą. Išgyventa bendrystė repetuojant ir atliekant kūrinius, spindintys žmonių veidai po koncertų įprasmina įdėtas pastangas ir po festivalio visi išsiskiriame jau kitokie ‒ profesionalesni, praplėtę kultūrinį ir muzikinį akiratį, susibičiuliavę, atsisveikint jau tariame vienas kitam „iki susitikimo kitą kartą“. O festivalio organizatoriai visuomet pasirūpina, kad sukurta muzikinė emocija truktų ilgiau nei koncertas, tad įrašus galima rasti YouTube platformoje.
Straipsnį parengė Vitalija Fokienė, už nuotrauką dėkojame Rasai Andersen.