Dr. IRENA LAMSODIENĖ
Šaltą sausio sekmadienį (7 dieną) senoviniu papročiu kaip trys išminčiai karaliai skubėjome į Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio bažnyčią su dovanomis – Kalėdinėmis giesmėmis pasveikinti gimusio kūdikėlio Jėzaus, paminėti nueinančius ir sutikti metų kelionę pradėjusius metus. Šios parapijos bendruomenės chorinės muzikos mylėtojai po vidurdienio pagrindinių Šv. Mišių turėjo galimybę mėgautis Kalėdų laikotarpiui skirtomis giesmėmis, kurias dovanojo du chorai – Lietuvos žemės ūkio ministerijos (LŽŪM) mišrus choras “Dobilas” (vad. Ignas Garla, nuotr. centre) ir Pal. Jurgio Matulaičio bažnyčios Sumos choras (vad. Indrė Pinkevičė).
Gražia tradicija tapę šventiniai LŽŪM choro „Dobilas“ koncertai tęsiasi ne vieną dešimtmetį. Koncertuojame įvairiose erdvėse, skamba pasaulinės klasikinės ir bažnytinės muzikos kūriniai. Pirmoje Vilniuje atkūrus nepriklausomybę, pastatytoje 1996 m. Pal. J. Matulaičio bažnyčioje koncertuoti mūsų kolektyvui nėra naujiena. Čia esame jau ketvirtą kartą, tačiau džiugu, kad dalį kūrinių galima atlikti akomponuojant neseniai įsigytiems vargonams (pašventinti 2023 m. spalio mėn. 22 d.)
Palaimingą bendrumo būseną koncerto metu visiems puikiai papildė Pal. J. Matulaičio bažnyčios choras, jungiantis nemažą būrį chorinės muzikos mylėtojų – neatsiejama bažnytinės liturgijos dalis, tuo pačiu puoselėjantis dvasines vertybes bei chorinio meno ir giedojimo tradicijas, visuomenėje – tai Lietuvos bendrosios kultūros dalis. Parapijos tikintieji susibūrę į kelis chorus. Tai vaikų, paauglių kameriniai choreliai, giedama lenkų rusų kalbomis.
„Ateikite žmonės, džiugūs iškilmingi“ garbinti Viešpatį kvietė portugalų giesmė „Adeste fideles“, sukurta J. F. Wade (1711- 1786). ). Kūrinys skambėjo iškilmingai tarsi himnas, melodija ir tekstas užmena kur kas daugiau iki šiol iki galo neįmintų mįslių. Kvietimą garbinti Viešpatį chorai išsakė skirtingomis kalbomis: Pal. J. Matulaičio bažnyčios choras lietuvių, choras „Dobilas“ – lotynų kalba (chorams dirigavo I. Garla).
Skirtingų tautų ir tradicijų Kalėdų muzikos kaleidoskope deramą vietą „Dobilo“ repertuare užima džiaugsminga „Riu, riu, chiu“ (Matteo Flecha 1451 – 1553) šv. Kalėdoms skirta giesmė senovine ispanų kalba. Priegiesmį lengva įsiminti net ir pirmą kartą išgirdus. Giesmę kartojame kasmet, bet ji nepakartojamai užpildo erdvę gyvenimo džiaugsmu, primena akimirkos žavesį, todėl taip mėgiama.
Gausių aplodismentų banga lydėjo „Dobilą“ nuskambėjus nuotaikingai giesmei „El cant dels ocells“ („Paukščių giesmė“), harm. Pau Casals (1876 -1973). Ši tradicinė katalonų kalėdinė giesmė ir lopšinė pasakoja apie gamtoje esančių tvarinių džiugesį, išgirdus naujieną apie Jėzaus Kristaus gimimą Betliejuje. Dar daugiau naujų spalvų giesmei suteikė solistų Domininko Ramašausko ir Justo Valaičio duetas, jų balsų dermė, darna ir raiška. Valio, turime naujus solistus, pirmą puikų jų pasirodymą. O kas žino, gal kitame koncerte išgirsite kitus solistus ar keturių balsų choristų ansamblius…? Choro „Dobilas“ vadovas ir kolektyvas išradingumo nestokoja.
Džiugi Kristaus gimimo žinia, Dievo meilės dovana žmonėms skambėjo Pal. J. Matulaičio bažnyčios choro atliekamose „Angelų giesmė“ (muz. F. B. Mendelssohn 1809-1847), „Štai mirkčioja žvaigždės“ (muz. H. R. Palmer) ir „Ruoškit širdį“ tradicinėje Velso (Didžiosios Britanijos Jungtinės Karalystės) giesmėse. Šio choro vadovės I. Pinkevičės mostai išraiškingi, paveikūs išgirsti vienas kitą, giedoti nuoširdžiai.
Paslaptingai bažnyčios erdvėse aidėjo visame pasaulyje žinoma Kristaus užgimimo himnu tapusi giesmė „Tyli naktis“, sukurta austrų vargonininko ir kompozitoriaus F. X. Gruberio (1787 – 1863), žodžiai J. F. Mohro. Senoviška lotyniška giesmė pirmą kartą suskambo 1818 m. Austrijoje Oberndorfo šv. Mikalojaus bažnyčioje (išlikusi koplytėlė). Šiandien, turinti magiškų galių, skelbianti Kalėdų nakties ramybę ir jos nešamą taikos žinią giesmė keliauja trečią šimtmetį po visą pasaulį, giedama 143 kalbomis. 2011-aisiais metais įtraukta į UNESCO nematerialaus pasaulio kultūros paveldo sąrašą.
Koncertą praturtino žymiausio savo meto Lietuvos vargonininko, choro dirigento, pelniusio Lietuvos muzikos patriarcho vardą, tautinio atgimimo (XIX – XX a.) idėjų simboliu vadinamo Juozo Naujalio tradicinės kalėdinės giesmės: „Tyliąją naktį“, „Didis džiaugsmas“, „Atsiskubino Betliejun“, „Gul šiandieną“ ir kitos. Pirmojo lietuviško knygyno Kaune steigėjo, pirmo muzikos profesoriaus harmonizuotos giesmės – dainingos, lengvai įsimenamos, nuolat giedamos, įaugo į mūsų sąmonę ir virto „savomis“ – skamba visoje Lietuvoje. J. Naujalis sukūrė apie porą šimtų skirtingo žanro kūrinių, buvo pirmosios, 1924 m. Lietuvoje vykusios Dainų šventės vyriausias dirigentas. J. Naujalio kūriniai skirti tik mišriems chorams, nes jo gyvenamuoju laikotarpiu moterų chorų nebuvo, vaikų tebuvo vienas kitas. Visose autoriaus giesmėse jaučiame kažką maironiško – naujališko, nors ką būtent jaučiame, žodžiais išsakyti sunku. Koncerte atlikti J. Naujalio kūriniai skambėjo darniai, malonu buvo giedoti, bendras įspūdis – gilus. Susirinkę chorinės muzikos mylėtojai kiekvieną atliktą kūrinį apdovanojo aplodismentais, pasigirdus pirmiesiems J. Naujalio kūrinių akordams, įkvėpti garsų ir žodžių harmonijos pritarė choristams. Ir sklido dieviškas garsas toli, toli… į kiekvieno širdį.
Tauriai suskambėjusi kalėdinių giesmių pynė nepaliauja nešusi žinią apie vilties kupino pažado, kad Dievo Žodis tapo Kūnu, išsipildymą, skelbia taiką ir ramybę, tiesia tiltus tarp skirtingų tautybių, kalbų ir tikėjimų žmonių visame pasaulyje.
„Aš tikiu, kad muzika ugdo žmogaus gebėjimą skirti gėrį nuo blogio, pasirinkti, kuo verta sekti“ – tai Hermano Perelšteino, „Ąžuoliuko“ choro įkūrėjo, 1994 m. ištarti žodžiai.
Ačiū už įdomų straipsnį