Kodėl mažųjų tautų santykis su laisve – ypatingas? Kodėl jos taip labai ją brangina? Matyt, todėl, kad joms labiau nei didžiosioms į kraują įaugęs suvokimas – laisvė nėra duotybė. Karčios istorijos pamokos, perimamos iš kartos į kartą, iškalbingos: tai, kad turime laisvę šiandien, dar nereiškia, kad neteks dėl jos kovoti rytoj.
Kaip tik todėl tokia reikšminga Lietuvoje yra Laisvės gynėjų diena, kai buriasi draugėn maži ir dideli, kad taurinančios laužų liepsnos nutvieksti ne tik pagerbtų kritusiųjų kraujo auką, bet ir pajustų jos vienijančią galią, skatinančią ryžtingai žvelgti į ateitį.
Taip pat Laisvės gynėjų diena Lietuvoje neatsiejama nuo dainų, tad kaip kasmet, taip ir 2025-aisiais aidžiai paminėti šią dieną pakvietė Vilniaus Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas) ir Vilniaus kultūros centro moterų choras „Liepos“ (meno vadovė ir dirigentė Audronė Steponavičiūtė Zupkauskienė, koncertmeisterė Loreta Kuliešiuvienė), o dar atlikėjų gretas papildė Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ Jaunučių choras (vadovė Edita Jaraminienė).
Iš vieno kamieno išaugę du chorinio dainavimo kolektyvai, įprasminantys ir skirtingoms lietuvių tautos kartoms bendrą laisvės siekį, atliko Edvardo Griego, Xabiero Sarasolos, Jacques’o Arcadelto, Cèsaro Francko, Leo Delibes’o, taip pat lietuvių kompozitorių Vytauto Miškinio, Jurijaus Kalco, Zitos Bružaitės, Kristinos Vasiliauskaitės, Aušros Malinauskienės ir Dainiaus Pulausko kūrinius. Koncerte taip pat dalyvavo: Saulė Valentinavičiūtė (sopranas), Ligita Kondrotaitė (aktorė) ir Miglė Ona Valaitytė (Vilniaus kultūros centro teatro studijos „Elementorius“ dalyvė). Koncerto režisierė – Eglė Storpirštienė.
Koncertas įvyko Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje sausio 13 dieną.