Susitikę gerą draugą, o gal tik šiek tiek pažįstamą žmogų, arba, norėdami prakalbint nepažįstamą, klausiame: kaip gyveni? O žmonės, užsidegę choro menu, klaustų: ką dainuojat?
Lietuvai, po nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais, plačiau atsivėrė keliai į Europą ir toliau, chorams atsirado galimybė keliauti, skleisti žinią apie save, klausytis kitų, mokytis ir semtis patirties. „Liepaitės“ taip pat mielai leidosi į smagias pažinimo, atradimų ir išbandymų keliones. Kaupėsi aplankytų šalių, festivalių, konkursų, chorų-draugų sąrašas. Ypatingą dėkingumą jautėme kiekvienam chorui, vadovui, svetingai priėmusiam mūsų mergaites, norėjosi, kad tarp kolektyvų užsimezgę ryšiai nenutrūktų. Na, ir pasisvečiavus, natūralu, pakviesti atsakomajam vizitui. Tokiu, vadinamų kultūrinių mainų, pagrindu atsirado pretekstas sukviesti draugus ne po vieną. O jei keli – tai jau festivalis! Štai kodėl 2002 m. Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ surengtą chorų šventę pavadinome „Liepaičių draugai Vilniuje“. Nuo 2002 iki 2017 m. įvyko šeši vaikų ir jaunimo chorų festivaliai, kuriuos „Liepaičių“ mokykla vykdė savo bendruomenės, merginų choro tėvelių, draugiškų rėmėjų ir partnerių pastangomis.
Festivalis „Liepaičių draugai Vilniuje“ esmingai nekito – užsienio chorų koncertai mokyklose, gimnazijose, bendri atidarymo ir uždarymo koncertai Vilniaus universitete ir Nacionalinėje filharmonijoje, ekskursijos po Vilnių. Buvo surengtas ir seminaras choro ugdymo klausimais, tačiau patirtis parodė, kad laiko pritrūksta. Nuo 2011 m. vieną festivalio koncertą skyrėme Lietuvos merginų chorams. Per tą ilgoką laiko tarpą priėmėme apie 30 kolektyvų iš Vilniaus, kitų šalies miestų, Estijos, Čekijos, Suomijos, Švedijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos ir, kaip kadaise galvojome, kad būsime tiltu tarp „vakarų ir rytų“ – iš Baltarusijos bei Rusijos.
Festivalio tikslas – suteikti jaunimui galimybę susipažinti, svečiams – pamatyti nors dalelę kuo ir kaip gyvena Vilniaus moksleiviai, pajusti Vilniaus miesto dvasią, išgirsti ne tik „Liepaičių“, bet ir kitus Lietuvos chorus ir visiems dalyviams savo balsais papuošti Nacionalinės filharmonijos skliautus.
Po 8-erių metų pertraukos mokyklos direktorės E. Jaraminienės iniciatyva ir jūsų, mieli svečiai, dėka, festivalis vėl grįžta, tiesa, su jaunesnėmis pajėgomis – pirmą kartą dalyvaus Lietuvos jaunių chorai bei pirmą kartą sulauksime chorų iš Lenkijos ir Prancūzijos. Festivalis atgimsta nauju pavadinimu – „Canticum iuvenum“. Nekinta tik laikas – nuostabus gegužės mėnuo (tegu jis bus mums šiltas), ir nekinta klausimas: apie ką dainuojat, bičiuliai?
Jolita Vaitkevičienė
Merginų choro vadovė