Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
Lietuvos Respublikos Ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Vytautui Juozapaičiui
Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui Artūrui Žukauskui
Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei
Lietuvos Respublikos Kultūros ministrui Simonui Kairiui
Lietuvos nocionalinio kultūros centro direktoriui Sauliui Liausai
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinei sekretorei Astai Junevičienei
Lietuvos Dainų švenčių nacionalinės komisijos pirmininkui Remigijui Adomaičiui
Žiniasklaidai
KREIPIMASIS
DĖL NAUJO VIDURINIO UGDYMO SĄRANGOS PROJEKTO
Klaipėda
2021 04 28
Lietuva pasaulyje garsėja unikaliomis, turtingomis chorinės ir dainų švenčių kultūros tradicijomis bei jų raida. Nuo seno Lietuvoje brandintas chorinės kultūros vyksmas išaugo iki dainų švenčių tradicijos, kuri neabejotinai darė įtaką visai lietuvių tautai, tapo lietuviškos chorinės kultūros ir dainų švenčių tradicijų bei visos Lietuvos kultūros plėtotės, o ir tautos raiškos, savasties bei tapatumo pagrindu.
Pasaulio UNESCO organizacija 2003 m. lapkričio 7 d. paskelbė Dainų švenčių tradiciją žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru, bei įpareigojo valstybę rūpintis, puoselėti ir saugoti tai. Todėl 2007 m. lapkričio 20 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Dainų švenčių įstatymas (Žin., 2007, Nr. 128-5212).
Stiprinant Lietuvos valstybės pagrindus buvo kuriamos Lietuvos Tautinės mokyklos koncepcija, kuri tapo Bendrojo ugdymo – pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo pamatu įtvirtintu LR Švietimo įstatyme.
„…Švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų.“
Įstatymo 3 straipsnyje nurodomi švietimo tikslai:
1) išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, <….>“
4) perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą;“
Šiuo pagrindu bendrojo ugdymo mokyklose kūrėsi vaikų ir jaunimo meno kolektyvai: įvairūs chorai, ansambliai ir kt., kurie yra nedaloma, viena reikšmingiausia Lietuvos chorinės kultūros dalis, garantuojanti Lietuvos Dainų švenčių tradicijos puoselėjimą ir jos tęstinumą.
Reiškiame didžiulį susirūpinimą ir akivaizdų pavojų ne tik Lietuvos Tautinės mokyklos pagrindų stabilumui, jaunos kartos kultūriniam ugdymui ir vertybinių nuostatų formavimui, bet ir Lietuvos chorinės kultūros, ypač Dainų švenčių tradicijų tęstinumo bei visos Lietuvos kultūros plėtotės, o ir tautos raiškos, savasties bei tapatumo pagrindų išsaugojimui.
Šitie nuogąstavimai atsirado ne šiandien. Stebimos negatyvios tendencijos, kai iš meninio ugdymo programų eliminuojamos valandos, meno kolektyvams mažinamas biudžetas ir t.t., tuo vis dažniau skurdinamas jaunos kartos meninis, ypač muzikinis ugdymas, raštingumas, vertybinis bei savasties ir tapatumo suvokimas, grožio bei gėrio pajauta ir t.t.. Jau tas faktas, kad vyresnėse klasėse meninis ugdymas iš ugdymo branduolio perkeltas į laisvai pasirenkamų menų dalykų dalį savaime labai iškalbingas. Tai ryškiai demonstruoja, kad tam neskiriamas reikiamas dėmesys ugdymo programose, akivaizdu, kad tai pažeidžia ne tik vaiko teisę į visapusišką ugdymą, bet ir prieštarauja LR Švietimo įstatymo pagrindinėm nuostatom.
Vienas iš akivaizdžių to liudininkų yra 2021 m. balandio 14 d. LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrerijos pateiktas svarstymui naujas Vidurinio ugdymo sąrangos projektas (pridedamas projektas, internetinė nuoroda: https://www.smm.lt/web/lt/veikla/viesosios-konsultacijos/vidurinis-inf).
Labai keista tai, kad siūlomame Vidurinio ugdymo sąrangos projekte nelieka meninio ugdymo – „Privalomai pasirenkami bendrojo ugdymo dalykai (bent vienas iš kiekvienos dalykų grupės, išskyrus menus, pasirinktam dalykui skiriamos 4 val.)“, o privalomų veiklų sąraše nėra meninės veiklos ir meno kolektyvų? Kodėl?
Meninis ugdymas šiame projekte lieka tik siūlomoje vidurinio ugdymo, įgyvendinamo kartu su profesinio mokymo programos sąrangoje, tačiau labai nelygioje pasirenkamųjų dalykų konkurencijoje, kur tampa ir iš esmės reiškia, kad tai neprivalomas dalykas. Todėl kyla rimtas pavojus, kad daugumoje mokyklų meninis ugdymas iš viso nebus vykdomas, nes mokiniai jo tiesiog nesirinks kaip nebūtino. Žinoma tuo bus jiems sukurtas precendentas, tai daryti oficialiai. Deja, 16-17 metų jaunuoliai, ateinantys į vidurinio ugdymo grandį, dar negali pilnai suvokti savo ugdymosi poreikių, jie dažnai tapatinami su pasirengimu egzaminams ir stojimu į aukštąją mokyklą. Tačiau remiantis moksliniais tyrimais bei ugdymo patirtimi teigiama, kad būtent šiame amžiaus tarpsnyje ryškiausiai formuojasi sąmoningas ir savarankiškas kūrybiškumas, jaunimo vertybinės nuostatos, atsiskleidža savasties ir tapatumo suvokimas, formuojasi estetinė grožio bei gėrio pajauta bei jų pamatinės vertybės. Tai yra viena iš svarbiausių Lietuvos Švietimo uždavinių siekiamybių.
Neįvertinus to, meninis ugdymas iš viso gali išnykti iš didžiosios daugumos Lietuvos mokyklų, įgyvendinančių vidurinio ugdymo programą. Tai būtų didelis smūgis ne tik ugdytiniams, bet ir visai ugdymo sistemai. Tuo pačiu netektų darbo ir didelė dalis meno dalykų mokytojų.
Kita stebinanti naujovė – nelieka vidurinio ugdymo grandyje valandų neformaliam švietimui. Tai reiškia, kad nyksta visi egzistuojantys vyresniųjų klasių meniniai kolektyvai, tame tarpe, žinoma, ir chorai. Nekyla abejonės, kad tokiu būdu daromas didžiulis nuostolis jaunų žmonių ugdymui, jų asmenybės ir jų kultūrinei brandai.
Projekte pateiktuose Vidurinio ugdymo sąrangos kaitos principuose: Mokinio pasirinkimo; Mokymosi gilumo; Dalykų lygiavertiškumo; Lankstumo išdėstyti argumentai neatlaiko jokių argumentų ir yra daugiau bendros frazės, be jokių, moksliniais tyrimais paremtų išvadų.
Šis Vidurinio ugdymo modelis prieštarauja aukščiau išdėstytiems Lietuvos Dainų švenčių tradicijos puoselėjimui ir jos tęstinumui, Lietuvos Švietimo įstatyme ugdymui keliamiems tikslams, neatitinka bei labai susiaurina mokinių, ypač jaunimo ugdymo brandos refleksijų ir švietimo ateities įžvalgų bei geros mokyklos koncepcijai, pabrėžiančiai asmenybės ūgties svarbą, bendrojo ugdymo mokyklos supratimui, siekiančiam užtikrinti visapusišką bendrąjį išsilavinimą, o ne vien tik paruošti aukštajai mokyklai, ir tikėtina, dažniau ne Lietuvos, o užsienio.
Siūlome naujajame modelyje meniniam ugdymui suteikti tokias pačias teises, kaip ir kitoms dalykų grupėms bei grąžinti neformaliojo švietimo galimybę, užtikrinančią meno kolektyvų veiklą.
Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ taryba:
Pirmininkas Doc. Algirdas Šumskis
Nariai: Doc. Tomas Ambrozaitis,
Ramūnas Baršauskas,
Prof. Artūras Dambrauskas,
Mokytojas metodininkas Edmundas Jucevičius,
Kristina Rimienė,
Mokytoja ekspertė Rita Urniežienė,
Mokytoja ekspertė Jolanta Vyšniauskienė.