Gražina MONTVIDAITĖ
Jubiliejiniame, keturiasdešimtajame, festivalyje „Resurrexit“ klausytojai ir muzikos mylėtojai visą savaitę tarp šv. Velykų ir Atvelykio (š.m. balandžio 10-16 d.) turėjo galimybę mėgautis didinga ir pakylėjančia chorine muzika, vargonų magija, tarptautinį pripažinimą pelniusių muzikos meistrų atliekamomis programomis ir akademikus bei muzikos teoretikus sutrauksiančia tradicine konferencija „Religinė muzika: menas, mokslas, praktika“. Festivalio naujovė – studijų kelionė (ang. Study tour), kurioje dalyvavo Lietuvos, Airijos, Kolumbijos, Vengrijos, Norvegijos, Kinijos jaunieji muzikai. Visą savaitę jie aktyviai dalyvavo festivalio renginiuose, repeticijose, konferencijoje, diskutavo, susipažino su „Polifonijos“ darbo specifika ir pan. Gauti įspūdžiai ir žinios prisidėjo prie jų muzikinių, vadybinių ir kitų kompetencijų kėlimo bei paskatino pozityvų festivalio „Resurrexit“ reprezentavimą Lietuvoje ir užsienyje. Tačiau apie viską nuosekliai.
Muzikinės savaitės idėja 1978 metais kilo Sigitui ir Danutei Vaičiulioniams kaip senosios muzikos festivalis. Po daugiau nei dešimtmečio šis peraugo į Tarptautinės bažnytinės muzikos festivalį. Metams bėgant festivalyje drąsiau ėmė skambėti pasaulietinė, įvairesnių žanrų muzika. Nuo 2007 m. festivalis žinomas „Resurrexit“ pavadinimu, susietu su krikščioniškųjų Šv. Velykų ir prisikėlimo temomis. Ištikimi festivalio lankytojai jau įprato, kad festivalyje greta senosios taip pat skamba įvairių žanrų ir stilių akademinė, bažnytinė ir kamerinė muzika. Atidarymo ir uždarymo koncertuose dažnas kelių chorų ar orkestrų dalyvavimas, reikšmingai prisidedantis išgaunant didingumo jausmą ir būtinas didelės formos reikšmingiems kūriniams atlikti. Didėjant festivalio apimtims plėtėsi ir jo geografija. Šiemetinis festivalis skambėjo keturiose pagrindinėse katalikiškose Šiaulių miesto bažnyčiose (Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. Jurgio ir Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje), išsiplėsdamas ir į kitų miestų maldos namus bei rūmus – ukrainiečių liaudies dainų koncertą galėjo išgirsti klausytojai Pakruojo sinagogoje, o senosios muzikos programą ansamblis „Chiaroscuro“ atliko Renavo dvare, Mažeikių rajone.
Festivalio atidarymo koncerte (balandžio 10 d. Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje) skambėjo dvejos didingos, nepakartojamo grožio mišios, XIX a. sukurtos austrų ir lichtenšteino-vokiečių kompozitorių. Pastarojo – Josepho Rheinbergerio – mišios „Cantus Missae“ dedikuotos popiežiui Leonui XIII (popiežius nuo 1878 iki mirties 1903 m.). Mišias kompozitorius sukūrė netrukus po to, kai atmetė cecilianizmo idėjas, kurios skatino kompozitorius bažnytinėje muzikoje tolti nuo koncertinio stiliaus ir kurti išgrynintą muziką, tinkamą liturgijai. Šiandien šios mišios atliekamos kaip koncerto dalis, o dangišką Sanctus dalies sopranų melodiją yra girdėję daugelis internete sklandančių trumpų vaizdo įrašų ir memų mėgėjų.
Priešingai J. Rheinbergerio kūriniui, austro Antono Brucknerio mišios e-moll kurtos remiantis senąja bažnytinės muzikos tradicija, skiriant dėmesį grigališkojo choralo giedojimui ir vietomis dainavimui be instrumentų pritarimo, suteikiant kūriniui erdvės aidėti bažnyčių skliautuose. Tačiau mišios įdomios tuo, kad jas skirta atlikti mišriam chorui ir kompozitoriaus nurodytų pučiamųjų instrumentų sudėties ansambliui. A. Brucknerio mišios buvo skirtos Naujosios Linco miesto katedros, didžiausios Austrijoje, statybai paminėti. Šių dviejų įspūdingų mišių programą festivalio atidarymo koncerte atliko choras „Polifonija“, pučiamųjų instrumentų grupė, o muzikams dirigavo savo šalyje bei tarptautinio pripažinimo sulaukęs, daugiabriaunis chorinės muzikos specialistas iš Vokietijos prof.
Janas Schumacheris.
Atslūgus emocijoms ir entuziazmui po atidarymo koncerto, Šiaulių kamerinėje salėje „Polifonija“ (balandžio 11d.) klausytojus pasitiko „Kontrabosų magija“ – programa, sudaryta iš garsiausių XVIII-XXI a. kompozitorių kūrinių, atliekamų jauno ir siekiančio laužyti standartus kontrabosų kvarteto „Bass_4”. Neįprastas kvartetas kvietės į klasikinę, tango ir šiuolaikinę muziką, kaip ir į kontraboso galimybes, išgaunamų garsinių spalvų ir tekstūrų įvairovę, sužavėjusių taktiliškumu, pažvelgti naujai, tad klausytojams šis koncertas atnešė naujovių vėjo.
Balandžio 12d. toje pačioje salėje skambėjo vokalo specialybės studentų ir absolventų kolektyvo „Baltic Solo Choir“ jaunatviški balsai, vedami choro įkūrėjo ir meno vadovo Egidijaus Kavecko dirigavimo, dirbusio su tokiais kolektyvais kaip mišrus choras „Bel Canto“ ar „Lietuva“ ir pelniusio aukščiausius chorinės muzikos prizus Baltijos šalyse su vokaliniu ansambliu „Balsai“. Mistiškai, ilgesingai ir jautriai skambančiai dvylikos dalių Ericko Whitacre‘o kompozicijai „Šventasis šydas“, atliekamai choro, pritarė talentingi jaunosios kartos muzikai – violončelininkė Elena Daunytė ir fortepijono meistras Motiejus Bazaras. Kompozicija „Šventasis šydas“ atspindi kūrinio iniciatoriaus ir bendrakūrėjo, poeto Charleso Anthony‘o Silvestrio žmonos Julios kelionę kovoje su vėžiu, sudėtingas emocijas ligos metu, blėstančios gyvybės bei šydo tarp gyvenimo ir mirties plonumo apmąstymą, pasitelkiant poeto, jo žmonos ir kompozitoriaus E. Whitacre‘o poeziją, užrašus bei laiškus, tad kompozitorius rekomenduoja klausytis kūrinio skaitant tekstus, nes jie lygiaverčiai muzikai. Pirmoje dalyje klausytojai išgirdo Julios temą, atliekamą fortepijonu, o šydą, skiriantį gyvųjų ir išėjusiųjų pasaulius palaikė violončelės grojama do. Abu fragmentai lydėjo viso kūrinio metu, primindami apie šių pasaulių artumą.
Įpusėjus savaitei festivalio lankytojų vis dar laukė nemaža staigmenų. Viena jų – svečias iš Romos, vargonininkas Giampaolo di Rosa (balandžio 13 d.) prakalbino Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios vargonus. Muzikas, kompozitorius ir meistriškas improvizatorius yra vargonavęs daugelyje Europos bažnyčių ir katedrų, tad pažįstamų vargonų skambesys, virtuozo prisilietimas ir tokių klasikų kaip Johano Sebastiano Bacho ar Franzo Liszto susitikimas viename koncerte suteikė nepakartojamą patirtį.
Vienas lengviausių ir pasaulietiškiausių koncertų festivalio programoje „Neapolio skonis“ (balandžio 14 d.) klausytojus kvietė į kavinę-barą „Arkos“ bei nukėlė svečius į kavinės „Napulitana“ kuriamą gyvos muzikos, kvapų, skonių, pašnekesių ir miestietiško gyvenimo ritmo aplinką. Neapolietiškos muzikos atlikėjų kvartetas: vokalistas Pasquale Pirolli, pianistas Pasquale Cirillo, kontrabosistas Giuseppe Arena ir akordeonistas Mimmo Matania, koncerto lankytojams dovanojo smėlėtų Viduržemio jūros krantų dvelksmą ir pietietiško temperamento jausmą – saulės išsiilgusių lietuvių svajonę.
O štai vienas didžiausių renginių šių metų festivalyje – tradiciją tęsiantis skambančių bažnyčių šeštadienis (balandžio 15 d.). Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje mišių metu giedojo ir po jų koncertinę programą atliko Vilniaus arkikatedros bazilikos Šeimų choras (vadovės Eglė Čigriejūtė Strolienė ir Rita Nenėnaitė), Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčioje taip pat mišiose giedojo ir po jų koncertavo choras „Langas“ (meno vadovė ir dirigentė Rita Kraucevičiūtė).
Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje vargonuojant Robertai Daugėlaitei ir saksofonu pritariant Svajūnui Birgiolui, skambėjo kamerinio choro „Cantate Domino“ balsai (vadovas Rolandas Daugėla). Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje susirinkusieji galėjo išgirsti Chmelnyckio savivaldybės akademinio kamerinio choro (vadovas Ihor Cmur) programą „Penki Ukrainos dvasinės muzikos šimtmečiai“. Tokį vakarą norėjosi mokėti pasidalinti į kelias dalis ir būti visuose koncertuose, tačiau kad ir kurį klausytojai pasirinko, sakralios erdvės ir choro balsų gausmo derinys suteikė daugiau džiaugsmo sielai nei liūdesio, praleidus kitus koncertus, juolab, kad tuo pačiu metu sakralia chorine muzika skambėjo beveik visas miestas.
Festivalio „Resurrexit“ savaitę vainikavo galingas uždarymo koncertas, apjungsęs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chorą (vadovas Vladimiras Konstantinovas), svečius iš Ukrainos – Chmelnyckio savivaldybės akademinį kamerinį chorą (vadovas Ihor Cmur), Šiaulių valstybinį kamerinį chorą „Polifonija“ (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Linas Balandis) ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninį orkestrą (vadovas Tomas Ambrozaitis), o tokios tvirtos pajėgos sutelktos didingam ir sudėtingam keturių dalių giesmių ciklui, kurį sukūrė operomis garsus kompozitorius Giuseppe Verdi. Ciklas „Keturios šventos giesmės“ sudarytas iš keturių skirtingu metu parašytų giesmių, tačiau jos išleistos vienu rinkiniu ir šiomis dienomis dažniau atliekamos kaip bendras ciklas. Antroji koncerto dalis slėpė intrigą ir ją išnarpliojo tik į festivalio uždarymo koncertą atvykę klausytojai, tačiau ir be to be galo įdomu buvo išgirsti jungtinį chorą, muzikuojant kartu su orkestru masyviame renginyje, kur ir dalyvių, ir svečių – gausu.
Kasmet festivalis siūlo nemažai įvairovės, naujovių ir kartu gracingai tęsia tradicijas. Viena tokių tradicijų yra mokslinė konferencija „Religinė muzika: menas, mokslas, praktika“, sutelkianti muzikos praktikus, žinovus, teoretikus ir istorikus bendram tikslui – dalintis ir tobulėti kartu. Šių metų konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) dėstytoja, Muzikos katedros vedėja doc. dr. Laima Budzinauskienė, Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios vargonininkė ir choro vadovė, taip pat savo karjeroje vargonavusi Vokietijos ir Olandijos bažnyčiose, Dovilė Savickaitė, LMTA dėstytoja, Vargonų ir klavesino katedros vedėja, Religinės muzikos centro Vilniuje vadovė ir Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios vargonininkė Renata Marcinkutė Lesieur bei kiti pranešėjai, savo srities meistrai iš Lietuvos ir užsienio, pristatę praeities kompozitorių ir kolektyvų veiklos analizę, pranešimus sakralumo teorijos, šiuolaikinių bendruomenės formavimo patirčių, atlikimo technikų ir improvizacijos bei socioekonominėmis temomis. Konferenciją moderavo vargonininkė, muzikologė ir pedagogė doc. dr. Eglė Šeduikytė-Korienė.
Kupiną teorinių pranešimų dieną užbaigė praktinė mokytojos ekspertės Ingos Petrauskienės vedama meistriškumo pamoka, dalyvaujant Tarptautinių konkursų laureatui Radviliškio muzikos mokyklos jaunių chorui „Saulės vaikai“, tad konferencijos metu buvo ką išgirsti ir patirti ir muzikos mėgėjams, ir profesionalams.
Keturiasdešimtas, klausytojų jau pamėgtas ir vertinamas festivalis subūrė tikrumo ir sakralios muzikos išsiilgusius lankytojus, iš kiekvieno renginio, organizuojamo su begaliniu atsidavimu ir meile klausytojui, išsinešusius dalelę šviesos širdyse bei žinojimą, kad prisikėlė –„Resurrexit!“.